Visokas

Visokas – miestas centrinėje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje, tarp Zenicos ir Sarajevo. Pro Visoką teka Bosna, į kurią įteka upė Foinička. Miestas turi turtingą istoriją ir kultūrinėmis tradicijomis, bet jo ekonomika patyrė didelius nuostolius per Jugoslavijos karus XX a. pabaigoje. 2005 metais kontroversinis Bosnijos archeologas-mėgėjas Semiras Osmanagicas iškėlė hipotezę, kad miesto apylinkėse yra vienintelės Europoje prieš 10 000 metų statytos piramidės,^[1] tačiau moksliniai vietovės tyrimai parodė, kad piramidžių nėra.^[2]^[3]^[4]

Visokas bosn. Visoko, kroat. Visoko, serb. Високо

Miesto panorama

Visokas 43°59′00″ š. pl. 18°10′00″ r. ilg. / 43.98333°š. pl. 18.16667°r. ilg. / 43.98333; 18.16667 (Visokas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Bosnija ir Hercegovina
Autonomija	Bosnijos ir Hercegovinos federacija
Kantonas	Zenicos-Dobojaus kantonas

Gyventojų (2013)	39 938
Plotas	230,8 km²
Tankumas (2013)	173 žm./km²

Vikiteka	Visokas

Kirčiavimas	Visòkas

Istorija

Miestas turkų valdymo laikais; tolumoje matosi tikėtina „piramidė“

Anksčiau Visokas buvo viduramžių Bosnijos karalystės sostine.^[5] Osmanų imperijos laikais Visoko miestas buvo atkurtas Ajas-bego.^[6] Bosnijai prisijungus prie Austrijos-Vengrijos miesto architektūroje toliau vyravo rytų tradicijos, kaip ir turkų laikais. Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės laikais miestas nesivystė, todėl per Antrąjį pasaulinį karą Visokas praktiškai nenukentėjo. Miestas vystėsi komunistinės Jugoslavijos valstybės laikais. Subyrėjus Jugoslavijos karalystei ir po to buvęs karas nepalietė Visoko, nes jis visą laiką buvo kontroliuojamas Bosnijos ir Hercegovinos armijos.

Sportas

NK Bosna Visoko (futbolas)

Išnašos

↑ „European press review“. BBC News. 2005-10-26. Nuoroda tikrinta 2012-04-05.
↑ Pyramid No More, Sub Rosa, Issue 6, Oct 2006.
↑ The great Bosnian pyramid scheme Archyvuota kopija 2007-07-12 iš Wayback Machine projekto. by Anthony Harding - British Archaeology, Issue 92, 2007
↑ John Bohannon, Mad About Pyramids, Science Magazine, 2006-09-22.
↑ Filipović 2002, p. 203.
↑ Šabanović, "Dvije najstarije vakufname u Bosni", 35.

Šaltiniai

Filipović, Milenko S. (2002), Visočka nahija, Mak, ISBN 9789958977701

[1] „European press review“. BBC News. 2005-10-26. Nuoroda tikrinta 2012-04-05.

[2] Pyramid No More, Sub Rosa, Issue 6, Oct 2006.

[3] The great Bosnian pyramid scheme Archyvuota kopija 2007-07-12 iš Wayback Machine projekto. by Anthony Harding - British Archaeology, Issue 92, 2007

[4] John Bohannon, Mad About Pyramids, Science Magazine, 2006-09-22.

[FOOTNOTEFilipović2002203-5] Filipović 2002, p. 203.

[6] Šabanović, "Dvije najstarije vakufname u Bosni", 35.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]