Juanų dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Juanų dinastija (kin. 元朝, pinyin: Yuáncháo, mongoliškai Dai Ön Yeke Mongghul Ulus) – mongolų dinastija, valdžiusi Kiniją nuo 1271 iki 1368 m., po Songų dinastijos, prieš Mingų dinastiją.

ᠶᠡᠬᠡ ᠶᠤᠸᠠᠨ ᠤᠯᠤᠰ Juanų dinastija
←   ← 1271 – 1368 →   →
Location of Valstybė 1330 m.
Sostinė	Chanbalikas
Religija	Tengrizmas, Budizmas, Islamas, Krikščionybė
Valdymo forma	Monarchija
Chanas
1271–1294 m.	Kublai chanas
1333–1368 m.	Uchantu chanas
Era	Viduramžiai

Istorija

Juanų dinastijos pradžia

Oficialiai pirmasis Juan imperatorius buvo Temüjin (Čingischanas). Išsikovojęs valdžią savo gentyje, tuo metu nominaliai valdytoje džurčenų Dzin dinastijos, Temüjinas ėmė puldinėti gretimas gentis. Derindamas diplomatiją, karinę jėgą, žmonių valdymą, Temüjinas suvienijo paskiras gentis į vieną tautą. Tuomet jis gavo vardą Čingischanas„ – “Visuotinis valdovas". Tai buvo Mongolijos gimimas.

Savo įpėdiniu Čingischanas pasirinko trečiąjį sūnų Ogedei ir nurodė, kaip iš jo tiesioginių palikuonių turės būti renkami būsimieji chanai.

Chubilajus

Mongolai tęsė nukariavimus. 1209 m. Vakarų Sia (Xi Xia) imperatorius pripažino Čingischano viršenybę. 1234 m. galutinai įveikta Dzin dinastija (džurčenų valstybė). Tuomet prasidėjo konfliktai su Pietų Song, o 1235 m. – karai. Möngke chanas užėmė Junaną, įsiveržė į Indokiniją. Šio chano nukariavimai palengvino galutinį Song sužlugdymą. Möngke chanui mirus nuo dizenterijos, mongolų imperijoje prasidėjo pilietinis karas, gerokai susilpninęs valstybę. Naujas chanas buvo Chubilajus, Čingischano vaikaitis.

Chubilajus chanu tapo 1260 m. 1264 m. nauja savo sostine paskelbė ir perstatė Khanbaliq miestą (Dàdū 大都, dab. Pekinas). Puolė Pietų Song. 1271 m. įkūrė Juan dinastiją. 1272 m. Dadu tapo Juan sostine. 1279 m. Juan pajėgos užėmė Guangdžou – ši data žymi Pietų Song pabaigą ir tikrąjį Juan įsitvirtinimą Kinijos regione. Chubilajus tapo Kinijos imperatoriumi ir pradėjo reformuoti valdymą. Stengėsi tapti absoliučiu monarchu, reformavo daug valdžios institucijų, ypač mokesčių tarnybas.

Nors Chubilajus teoriškai buvo visos Mongolijos imperijos valdovas, jam labiausiai rūpėjo Kinija. Po jo mirties 1294 m. imperija praktiškai subyrėjo į nepriklausomus chanatus.

Valdymas

Visuomenė buvo padalinta į grupes: mongolus, Centrinės Azijos tautas (tibetiečiai, uigūrai), hanius ir pietinių regionų tautas. Svarbiausi postai atitekdavo tik mongolams. Daugiausia privilegijų turėjo mongolai ir kitos ne kinų tautos, o kinai gaudavo tik smulkesnius postus. Kinams taip pat būdavo skiriamos sunkiausios bausmės, įvestos įvairios kvotos tautybėms, pvz., valstybiniuose egzaminuose, buvo draudžiama tuoktis žmonėms iš skirtingų grupių.

Paveldėjimo problema Juan dinastijoje buvo ryški. Chubilajus savo įpėdiniu pasirinko sūnų Džendziną (Zhenjin), tačiau šis mirė anksčau už tėvą, todėl kitu imperatoriumi tapo Džendzino sūnus Čengdzongas (Chengzong). Nors jis tęsė daugelį senelio darbų, jo valdymo laikotarpiu Juan dinastija ėmė smukti. Kitas imperatorius buvo Udzongas (Wuzong), sustabdęs Kublajaus pradėtus darbus. Jo valdymas pasižymėjo finansiniais sunkumais. Ketvirtasis imperatorius Žendzongas (Renzong) buvo paskutinis stipresnis imperatorius. Jis buvo atviras Kinijos kultūrai, kas sukėlė mongolų elito nepasitenkinimą. Žendzongas įvedė egzaminus norintiems tapti valdininkais.

Žlugimas

Pagrindinės Juan žlugimo priežastys buvo netvarka mongolų administracinėse taisyklėse, valdininkų godumas, popierinių pinigų infliacija, kinų patiriama priespauda, valstietijos skurdas. Dėl šių priežasčių 1351 m. prasidėjo maištai, ypač gausūs aplink Šandongo provinciją. Pagrindinis judėjimas vadinosi „Raudonieji raiščiai“.

Dinastija buvo viena iš trumpiausiai valdžiusių Kinijos dinastijų. Kublajaus įpėdiniai ilgainiui sinizavosi ir prarado įtaką kituose mongoliškuose kraštuose Azijoje: ten į juos žiūrėta kaip į „pernelyg kiniškus“. Pamažu jie prarado valdžią ir Kinijoje. Paskutinių Juan imperatorių valdymo laikotarpiai buvo trumpi, pilni intrigų. Šalyje siautė plėšikai, o Juan armija nesikišo. Imperatorius Ingdzongas (Yingzong) valdė tik dvejus metus, jį nuvertė penki princai ir į sostą pasodino Taidingdi. Paskutinį Kublajaus įpėdinį iš sostinės 1368 m. išvijo Ming dinastijos įkūrėjas Džu Juandžangas.

Tolesnė dinastijos istorija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Juan dinastija

Mongolai pasitraukė į Mongoliją, kur toliau gyvavo Juan dinastija, istorikų vadinama „šiaurės Juan“. Ming ir Juan dinastijos viena kitos legitimumą neigė, tačiau istorikai legitimiąja dinastija laiko Ming.

1380 m. kinų kariuomenė įsiveržė į Mongoliją ir 1388 m. išplėšė pergalę. Į nelaisvę paimta apie 70 000 mongolų, sugriauta mongolų sostinė Karakorumas. Po aštuonerių metų į Mongolijos sostą atsisėdo Kublajaus palikuonis Yesüder. Mongolai mokėjo Ming dinastijai duoklę.

XVII a. mongolus puldinėjo mandžiūrai. 1634 m. paskutinis mongolų didysis chanas Ligdan mirė pakeliui į Tibetą. Jo sūnus pasidavė mandžiūrams ir atidavė jų valdovui Juan imperatoriaus antspaudą. Pastarasis valdovas 1636 įkūrė Čing dinastiją kaip Juan dinastijos įpėdinę.

Kultūra Juan laikotarpiu

Marko Polo pas Kublai chaną. Iliustracija iš Marko Polo knygos.

Mongolai mažai domėjosi kinų kultūra.

Čingischanas buvo palankus daoizmui, bet vėliau ypač suklestėjo tibetietiškas budizmas. Juan valdžia buvo palanki islamui, formavosi musulmonų bendruomenės.

Mongolai pertvarkė ir patobulino kelių sistemą. Norint užkirsti kelią badui, visoje imperijoje pristatyta grūdų saugyklų. Perstatytas Pekinas ir rūmai jame.

Juan laikotarpiu ypač vystėsi drama ir romanas, plito rašytinė kalba. Klestėjo prekyba tarp Rytų ir Vakarų. Į Vakarus atėjo kiniški išradimai: parakas, spausdinimas, porcelianas, žaidimo kortos, medicininė literatūra. Valdant Kublai chanui, Kinijoje lankėsi Marko Polo. Keliautojai iš Vakarų į Kiniją atvežė naujovių, pvz., pagalbą hidraulinėje inžinerijoje. Kinijoje atsirado maistinis augalas gaolianas.

Valdovai

Šventyklos vardas1	Pomirtinis vardas	Chano titulas	Asmeninis vardas	Valdymo metai	Laikotarpiai²
Tàizǔ 太祖	–	Čingischanas	Borjigin Temujin Bèi’érzhījīn Tiěmùzhēn 孛兒只斤鐵木真	1206-1227	-
Ruìzōng 睿宗	–	?	Borjigin Tolui Bèi’érzhījīn Tuōléi 孛兒只斤拖雷	1228	-
Tàizōng 太宗	–	Ögedei chanas	Borjigin Ögedei Bèi’érzhījīn Wōkuòtá 孛兒只斤窩闊台	1229-1241	–
–	–	–	Töregene Khâtûn Nǎimǎzhēn 乃馬真	regentas 1241-1246	-
Dìngzōng 定宗	–	Güyük chanas	Borjigin Güyük Bèi’érzhījīn Guìyuó 孛兒只斤貴由	1246-1248	-
–	–	?	Oghul Ghaymish Hǎimǐshī 海米失	regentas 1248-1251	-
Xiànzōng 憲宗	–	Möngke chanas	Borjigin Möngke Bèi’érzhījīn Ménggē 孛兒只斤蒙哥	1251-1259	-
Shìzǔ 世祖	–	Kublai chanas	Borjigin Kublai Bèi’érzhījīn Hūbìliè 孛兒只斤忽必烈	1260-1294	Zhōngtǒng (中統 džongtong; 1260-1264) Zhìyuán (至元 džijuan; 1264-1294)
Chéngzōng 成宗	–	Temür Öljeytü chanas	Borjigin Temür Bèi’érzhījīn Tiěmù’ěr 孛兒只斤鐵木耳	1294-1307	Yuánzhēn (元貞 juandžen; 1295-1297) Dàdé (大德 dade; 1297-1307)
Wǔzōng 武宗	–	Qayshan Gülük	Borjigin Qayshan Bèi’érzhījīn Hǎishān 孛兒只斤海山	1308-1311	Zhìdà (至大 džida; 1308-1311)
Rénzōng 仁宗	–	Ayurparibhadra	Borjigin Ayurparibhadra Bèi’érzhījīn Àiyùlíbálìbādá 孛兒只斤愛育黎拔力八達	1311-1320	Huángqìng (皇慶 huangčing; 1312-1313) Yányòu (延祐 janjou; 1314-1320)
Yīngzōng 英宗	–	Suddhipala Gege’en	Borjigin Suddhipala Bèi’érzhījīn Shuòdébālá 孛兒只斤碩德八剌	1321-1323	Zhìzhì (至治 džidži; 1321-1323)
Jìnzōng 晉宗	Tàidìng Dì 泰定帝	Yesün-Temür	Borjigin Yesün-Temür Bèi’érzhījīn Yěsūntiěmùér 孛兒只斤也孫鐵木兒	1323-1328	Tàidìng (泰定 taiding; 1321-1328) Zhìhé (致和 džihe; 1328)
–	Tiānshùn Dì 天順帝	Arigaba	Borjigin Arigaba Bèi’érzhījīn Āsùjíbā 孛兒只斤阿速吉八	1328	Tiānshùn (天順 tianšun; 1328)
Wénzōng 文宗	–	Jijaghatu Toq-Temür	Borjigin Toq-Temür Bèi’érzhījīn Tútiěmùér 孛兒只斤圖鐵木兒	1328-1329 ir 1329-1332	Tiānlì (天曆 tianli; 1328-1330) Zhìshùn (至順 džišun; 1330-1332)
Míngzōng 明宗	–	Qoshila Qutuqtu	Borjigin Qoshila Bèi’érzhījīn Héshìlà 孛兒只斤和世剌	1329	-
Níngzōng 寧宗	–	Irinchibal	Borjigin Irinchibal Bèi’érzhījīn Yìlínzhìbān 孛兒只斤懿璘質班	1332	Zhìshùn (至順 džišun; 1332)
Huìzōng 惠宗	Shùndì 順帝	Toghan-Temür	Borjigin Toghan-Temür Bèi’érzhījīn Tuǒhuān Tiěmùér 孛兒只斤妥懽鐵木兒	1333-1370	Zhìshùn (至順 džišun; 1333) Yuántǒng (元統 juantong; 1333-1335) Zhìyuán (至元 džijuan; 1335-1340) Zhìzhèng (至正 džidženg; 1341-1368) Zhìyuán (至元 džijuan; 1368-1370
Juan dinastijos valdovai po to, kai iš Kinijos dinastiją išstūmė Ming, po Juan Šundi valdymo.
Zhāozōng 昭宗	–	Biligtü chanas	Borjigin Ayushiridara Bèi’érzhījīn Àiyùshílǐdálà 孛兒只斤愛育識里達臘	1370-1378	Xuānguāng (宣光 siuanguang; 1371-1378)
–	–	Usakhal chanas	Borjigin Tögüs Temür Bèi’érzhījīn Tuōgǔsī Tiěmùér 孛兒只斤脫古思鐵木兒	1378-1387	Tiānguāng (天光 tianguang; 1378-1387)
1 Chanai iki Kublai chano vadinami vardais (pvz., Temujin) arba chano titulais. Po Kublaichano vartojamas dinastijos pavadinimas (Juan) + šventyklos arba pomirtinis vardas. Imperatorius, kurio chano titulas yra Yesün-Temür, vadinamas tik Juan Taiding Di. Paskutinis imperatorius vadinamas Juan Šundi. 2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu – lietuviška pavadinimo transkripcija.