Dvasia
Dvasia – kvepiamas oras, kvėpimas, kvėpavimas, kvapas; psichinės žmogaus jėgos kaip veikimo akstinas; siela, vėlė.
Biblija
keistiSentencijos
keisti- Atkreipkite dėmesį, kaip menkai mirties artėjimas veikia stiprios dvasios žmones, nes kiekvienas jų iki galo lieka savimi. – F. Bekonas.
- Aukščiausi dvasios polėkiai kvailiui atrodo beprotybė. – I. Jašinskaitė.
- Beveik visa didžiosios dvasios paslaptis glūdi žodyje atkaklumas. – V. Hugo.
- „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie žmonės taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – F. Nyčė.
- Dorovinės jėgos viešpatavimas instinktams yra dvasios laisvė, o jos išraiška vadinama orumo reiškiniu. – F. Šileris.
- Dvasia yra viskas. Esi tas, ką mąstai. – Buda.
- Dvasingiausi žmonės, tarus, jog jie yra drąsiausi, dažniausiai išgyvena skaudžiausias tragedijas: bet kaip tik todėl jie ir gerbia gyvenimą, kad susiduria su didžiausiu jo pasipriešinimu. – F. Nyčė.
- Dvasios džiaugsmas yra jos jėgos požymis. – R. V. Emersonas.
- Dvasios jėga ir aistra daro žmones iškalbingus. – M. F. Kvintilianas.
- Dvasios ramybė – geriausias vaistas nelaimėje. – Plautas.
- Galbūt dorybingumas yra ne kas kita kaip dvasios delikatumas. – O. de Balzakas.
- Giriu ir džiaugiuosi, kad tu, palikęs visus savo reikalus, nuolatos stengiesi užsiimti vienu – tobulinti savo dvasią. – Seneka.
- Girtavimas iš visų ydų labiausiai nesuderinama su dvasios didybe. – V. Skotas.
- Įprotis pastebėti tik visa ko juokingumą – ryškiausias menkos dvasios požymis, nes tai, kas juokinga, esti paviršiuje. – Aristotelis.
- Jei nori išlaisvinti savo dvasią, tai gyvenk neturte. – Seneka.
- Kai esi susijaudinęs, tai nedaryk ir nesakyk nieko. Lėtai įkvėpk kelis kartus ir palauk, kol dvasia vėl nusiraminus bus skaidri. – B. Moestlis.
- Kas turi valią ir stiprią dvasią, tas įveiks bet kokią negandą. Liga pasitrauks nuo stipraus, išdidaus, oraus. – Avicena.
- Kas negali pakilti dvasia, griebiasi pompastiško stiliaus. – P. Buastas.
- Kiek kartaus nusivylimo randi savo praeities gelmėse tomis naktų valandomis, kada nusilpsta dvasia. – R. Rolanas.
- Kieno sveikas kūnas, tas gali iškęsti ir karštį, ir šaltį. Taip ir tas, kieno sveika dvasia, gali pakelti ir pyktį, ir sielvartą, ir džiaugsmą, ir kitus jausmus. – Epiktetas.
- Kūno dailumas gali patraukti grožio gerbėjus, bet norint juos išlaikyti, reikia dvasinio grožio. – Č. K. Koltonas.
- Lankas lūžta nuo didelės įtampos, o dvasia – nuo nusilpimo. – Publijus Siras.
- Nė vienas gydytojas nežino tokio vaisto pavargusiam kūnui ir išsekusiai dvasiai kaip viltis. – S. Cveigas
- Norint išlaikyti dvasios stiprybę, reikia rūpintis kūno tvirtumu. – V. Hugo.
- Pasaulyje nėra tokio blogio, kurio žmogaus dvasia neįstengtų jei ne paversti gėriu, tai bent padaryti pakenčiamu, pakeliamu, be širdies kartėlio. – O. Vaildas.
- Reikia išmokti nuolat gyventi dvasios, o ne materijos šalyje. – Vydūnas.
- Sąmonė yra dvasios šviesa. – Vydūnas.
- Silpnadvasiškumas – menkystų dalia. Kas tvirtos dvasios, kas elgiasi pagal sąžinę, kol gyvas gins savo principus. – T. Peinas.
- Stenkis ir sunkią valandą išsaugoti dvasios tvirtybę. – Horacijus.
- Sugebėjimas pažvelgti į save tarsi iš šalies, vadinasi, kritiškai, kartais netgi negailestingai, – didelė jėga. Tai blaivus požiūris. Vidinė išpažintis, kartais ir rauda – dvasios statybinė medžiaga. – E. Mieželaitis.
- Šiurkštumas – tai dvasios silpnumas. – M. fon Ebner-Ešenbach.
- Tas, kuris sutramdo savo dvasią, stipresnis už tą, kuris užkariauja miestus. – E. Hemingvėjus.
- Tikėk, tik to dvasia pajunta malonumą,
Kas nusipelnė jo per darbą ir kantrumą. – J. V. Gėtė. - Tvirta dvasia išgelbsti silpną kūną. – Hipokratas.
- Visos mūsų kančios kyla iš visuomenės, o dvasios ramybė šalia sveikatos sudaro svarbiausią mūsų laimės elementą. – A. Šopenhaueris.
Patarlės ir priežodžiai
keistiNuorodos
keisti
Žodžių paaiškinimai
keisti- ↑ Prievarta.