kaltindavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kaltindavus (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltindavęs, mot. g. kaltindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltindavęs	kaltindavę	kaltindavusi, kaltindavus	kaltindavusios	-	kaltindavę
kilm.	kaltindavusio	kaltindavusių	kaltindavusios	kaltindavusių	-	-
naud.	kaltindavusiam	kaltindavusiems	kaltindavusiai	kaltindavusioms	-	-
gal.	kaltindavusį	kaltindavusius	kaltindavusią	kaltindavusias	-	-
įnag.	kaltindavusiu	kaltindavusiais	kaltindavusia	kaltindavusiomis	-	-
viet.	kaltindavusiame	kaltindavusiuose	kaltindavusioje	kaltindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltindavusysis	kaltindavusieji	kaltindavusioji	kaltindavusiosios	-	-
kilm.	kaltindavusiojo	kaltindavusiųjų	kaltindavusiosios	kaltindavusiųjų	-	-
naud.	kaltindavusiajam	kaltindavusiesiems	kaltindavusiajai	kaltindavusiosioms	-	-
gal.	kaltindavusįjį	kaltindavusiuosius	kaltindavusiąją	kaltindavusiąsias	-	-
įnag.	kaltindavusiuoju	kaltindavusiaisiais	kaltindavusiąja	kaltindavusiosiomis	-	-
viet.	kaltindavusiajame	kaltindavusiuosiuose	kaltindavusiojoje	kaltindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kaltindavęs, mot. g. kaltindavusi.
• Skiemenys: kal-tin-da-vus

kaltindavus

1. ta, kuri kaltindavo

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---

Padalyvis

kaltindavus (padalyvis, būtasis dažninis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: kaltinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
kaltinant	kaltinus	kaltindavus	kaltinsiant

• Skiemenys: kal-tin-da-vus

kaltindavus

1. susijęs su veiksmu kaltinti, kaltina, kaltino

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---