kelmiškis

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kelmiškis (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kelmiškis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kelmiškis	kelmiškiai
kilm.	kelmiškio	kelmiškių
naud.	kelmiškiui	kelmiškiams
gal.	kelmiškį	kelmiškius
įnag.	kelmiškiu	kelmiškiais
viet.	kelmiškyje	kelmiškiuose
šauksm.	kelmiški	kelmiškiai

• Kelmės ar jo rajono gyventojas, vyras arba žmonės kilę iš Kelmės.

Taip pat žr., kelmiškė (kelmietė) - Kelmės gyventoja.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Kelmės pavadinimo.

Vertimai

  kelmiškis: Kelmės gyventojas arba kilęs iš jos