lūsis

Taip pat žr.: lūšis

Laisvojoje enciklopedijoje yra straipsnis:

Lūšis

Latvių kalba


Lūšis

Daiktavardis

lūsis

lūšis ^(lt) (mot. g.) (Žinduoliai)

Šio žodžio lūsis Latvių kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje lūšis ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite lūsis Vikižodyną ir lūsis Vikipediją Latvių kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2008 m. gegužės 14 d. apie šabloną...

Jotvingių kalba


Lūšis

Tarimas

TFA: ['lū.sis]

Daiktavardis

lūsis (vyr. g.)

lūšis ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „lūsis“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) / (6-oji (is) linksniuotė)
		Vyr. g.		Mot. g.
		Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.		lūsis	lūsys	lūsis	lūsys
K.		lūsis	lūsiun̄	lūsis	lūsiun̄
N.		lūsiu	lūsems	lūsei	lūsims
G.		lūsin̄	lūsin̄s	lūsin̄	lūsin̄s
Įn.		lūsiu	lūseis	lūsi	lūsims
Vt.	Vi.	lūsy	lūsysu	lūsy	lūsysu
	Kr.	lūsyn	lūsysna	lūsyn	lūsysna
	Gr.	lūsypi	lūsyspi	lūsypi	lūsyspi
	Ar.	lūsyp	lūsiump	lūsyp	lūsiump
Š.		lūsi!	lūsys!	lūsi!	lūsys!

Vartosenos pastabos

Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų-slavų prokalbės *lū́ˀśis, iš indoeuropiečių prokalbės *lewk-. Giminiškas prūsų k. luysis, latvių k. lūsis, lūsa, lūse, lietuvių k. lūšis, slavų prokalbės *rỳsь.

Kategorijos

Žinduoliai

Daiktavardis
linksnis	vienaskaita	daugiskaita
vardininkas (Nominatīvs)	lūsis	-
kilmininkas (Ģenitīvs)	-	-
naudininkas (Datīvs)	-	-
galininkas (Akuzatīvs)	-	-
įnagininkas (Instrumentālis)	-	-
vietininkas (Lokatīvs)	-	-
šauksmininkas (Vokatīvs)	-	-