leidus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

leidus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. leidęs, mot. g. leidusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leidęs	leidę	leidusi, leidus	leidusios	-	leidę
kilm.	leidusio	leidusių	leidusios	leidusių	-	-
naud.	leidusiam	leidusiems	leidusiai	leidusioms	-	-
gal.	leidusį	leidusius	leidusią	leidusias	-	-
įnag.	leidusiu	leidusiais	leidusia	leidusiomis	-	-
viet.	leidusiame	leidusiuose	leidusioje	leidusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	leidusysis	leidusieji	leidusioji	leidusiosios	-	-
kilm.	leidusiojo	leidusiųjų	leidusiosios	leidusiųjų	-	-
naud.	leidusiajam	leidusiesiems	leidusiajai	leidusiosioms	-	-
gal.	leidusįjį	leidusiuosius	leidusiąją	leidusiąsias	-	-
įnag.	leidusiuoju	leidusiaisiais	leidusiąja	leidusiosiomis	-	-
viet.	leidusiajame	leidusiuosiuose	leidusiojoje	leidusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. leidęs, mot. g. leidusi.
• Skiemenys: lei-dus

leidus

1. ta, kuri leido

Etimologija

<= leisti, leidžia, leido

---

Padalyvis

leidus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: leidžiant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
leidžiant	leidus	leisdavus	leisiant

• Skiemenys: lei-dus

leidus

1. susijęs su veiksmu leisti, leidžia, leido

Etimologija

<= leisti, leidžia, leido

---