mesti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

mesti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: mesti, meta, metė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	metu	mečiau	mesdavau	mesiu
tu	meti	metei	mesdavai	mesi
jis, ji	meta	metė	mesdavo	mes
mes	metame, metam	metėme, metėm	mesdavome, mesdavom	mesime, mesim
jūs	metate, metat	metėte, metėt	mesdavote, mesdavot	mesite, mesit
jie, jos	meta	metė	mesdavo	mes
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	mesčiau		mestumėme, mestumėm, mestume
2 asm.	mestumei, mestum		mestumėte, mestumėt
3 asm.	mestų		mestų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		meskime, meskim
2 asm.	meski, mesk		meskite, meskit
3 asm.	temeta, temetie		temeta, temetie

• žr. pagr. f. mesti, meta, metė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: metąs, metantis, metanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: metęs, metusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: mesdavęs, mesdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: mesiąs, mesiantis, mesianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: metamas, metama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: mestas, mesta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: mesimas, mesima.
• taip pat žr. reik. dlv.: mestinas, mestina.
• taip pat žr. pdlv.: metant, metus, mesdavus, mesiant.
• taip pat žr. psdlv.: mesdamas, mesdama.
• taip pat žr. bdn.: meste, mestinai.
• Skiemenys: mes-ti

mesti

1. paleisti lėkti tolyn, sviesti
2. smūgiu griauti, risti
3. krauti, dėti
4. gramzdinti, leisti į vandenį
5. nustoti ką daryti
6. palikti, atsisakyti, pasitraukti
7. netekti senųjų (lapų, plunksnų, ragų ir panašiai), prieš dygstant naujiems
8. siūlus vynioti ant mestuvų
9. tiesti, skleisti
10. varyti, šalinti
11. gerti, kaušti
12. smogti, skelti

Vertimai

  mesti: nustoti ką daryti

Anglų kalba: throw

---

Dalyvis

mesti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mestas, mot. g. mesta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mestas	mesti	mesta	mestos	mesta	-
kilm.	mesto	mestų	mestos	mestų	-	-
naud.	mestam	mestiems	mestai	mestoms	-	-
gal.	mestą	mestus	mestą	mestas	-	-
įnag.	mestu	mestais	mesta	mestomis	-	-
viet.	mestame	mestuose	mestoje	mestose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mestasis	mestieji	mestoji	mestosios	-	-
kilm.	mestojo	mestųjų	mestosios	mestųjų	-	-
naud.	mestajam	mestiesiems	mestajai	mestosioms	-	-
gal.	mestąjį	mestuosius	mestąją	mestąsias	-	-
įnag.	mestuoju	mestaisiais	mestąja	mestosiomis	-	-
viet.	mestajame	mestuosiuose	mestojoje	mestosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mestas, mot. g. mesta.

mesti

1. tas, kurį metė

Etimologija

<= mesti, meta, metė

---