suvokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suvokti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvokti, suvokia, suvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvokiu	suvokiau	suvokdavau	suvoksiu
tu	suvoki	suvokei	suvokdavai	suvoksi
jis, ji	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
mes	suvokiame, suvokiam	suvokėme, suvokėm	suvokdavome, suvokdavom	suvoksime, suvoksim
jūs	suvokiate, suvokiat	suvokėte, suvokėt	suvokdavote, suvokdavot	suvoksite, suvoksit
jie, jos	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvokčiau		suvoktumėme, suvoktumėm, suvoktume
2 asm.	suvoktumei, suvoktum		suvoktumėte, suvoktumėt
3 asm.	suvoktų		suvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvokime, suvokim
2 asm.	suvoki, suvok		suvokite, suvokit
3 asm.	tesuvokia, tesuvokie		tesuvokia, tesuvokie

• žr. pagr. f. suvokti, suvokia, suvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: suvokiąs, suvokiantis, suvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: suvokęs, suvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: suvokdavęs, suvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: suvoksiąs, suvoksiantis, suvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: suvokiamas, suvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: suvoktas, suvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: suvoksimas, suvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: suvoktinas, suvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: suvokiant, suvokus, suvokdavus, suvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: suvokdamas, suvokdama.
• taip pat žr. bdn.: suvokte, suvoktinai.
• Skiemenys: su-vok-ti

suvokti

1. nuimti derlių, suvalyti javus:
   • Javus suvokiu. Vasarojį suvokiau, t. y. suvaliau, suvežiau.
2. surasti, suieškoti, aptikti:
   • Vos suvokiau savo raktelį, t. y. suradau.
3. surinkti į vieną vietą, pasiimti:
   • Ale nu aš anas (bites) atgaliau suvókiau į tą šėpelę.

Etimologija

<= su- + vokti, vokia, vokė

Sinonimai

    suvokti: bendrai

suvalyti (lt)

rasti (lt)

Antonimai

    suvokti: bendrai

nesuvokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    suvokti: Išvestiniai žodžiai

nesuvokti (lt) (neig. )

suvokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  suvokti: bendrai

---

Dalyvis

suvokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvoktas, mot. g. suvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvoktas	suvokti	suvokta	suvoktos	suvokta	-
kilm.	suvokto	suvoktų	suvoktos	suvoktų	-	-
naud.	suvoktam	suvoktiems	suvoktai	suvoktoms	-	-
gal.	suvoktą	suvoktus	suvoktą	suvoktas	-	-
įnag.	suvoktu	suvoktais	suvokta	suvoktomis	-	-
viet.	suvoktame	suvoktuose	suvoktoje	suvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvoktasis	suvoktieji	suvoktoji	suvoktosios	-	-
kilm.	suvoktojo	suvoktųjų	suvoktosios	suvoktųjų	-	-
naud.	suvoktajam	suvoktiesiems	suvoktajai	suvoktosioms	-	-
gal.	suvoktąjį	suvoktuosius	suvoktąją	suvoktąsias	-	-
įnag.	suvoktuoju	suvoktaisiais	suvoktąja	suvoktosiomis	-	-
viet.	suvoktajame	suvoktuosiuose	suvoktojoje	suvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvoktas, mot. g. suvokta.
• Skiemenys: su-vok-ti

suvokti

1. tas, kurį suvokė

Etimologija

<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

suvokti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvokti, suvokia, suvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvokiu	suvokiau	suvokdavau	suvoksiu
tu	suvoki	suvokei	suvokdavai	suvoksi
jis, ji	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
mes	suvokiame, suvokiam	suvokėme, suvokėm	suvokdavome, suvokdavom	suvoksime, suvoksim
jūs	suvokiate, suvokiat	suvokėte, suvokėt	suvokdavote, suvokdavot	suvoksite, suvoksit
jie, jos	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvokčiau		suvoktumėme, suvoktumėm, suvoktume
2 asm.	suvoktumei, suvoktum		suvoktumėte, suvoktumėt
3 asm.	suvoktų		suvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvokime, suvokim
2 asm.	suvoki, suvok		suvokite, suvokit
3 asm.	tesuvokia, tesuvokie		tesuvokia, tesuvokie

• žr. pagr. f. suvokti, suvokia, suvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: suvokiąs, suvokiantis, suvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: suvokęs, suvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: suvokdavęs, suvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: suvoksiąs, suvoksiantis, suvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: suvokiamas, suvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: suvoktas, suvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: suvoksimas, suvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: suvoktinas, suvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: suvokiant, suvokus, suvokdavus, suvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: suvokdamas, suvokdama.
• taip pat žr. bdn.: suvokte, suvoktinai.
• Skiemenys: su-vok-ti

suvokti

1. suprasti, numatyti, nutuokti, sugaudyti:
   • Ką čia suvóksi senas visus svieto mandrumus.

Etimologija

<= su- + vokti, vokia, vokė

Sinonimai

    suvokti: bendrai

suprasti (lt)

Antonimai

    suvokti: bendrai

nesuvokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    suvokti: Išvestiniai žodžiai

nesuvokti (lt) (neig. )

suvokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  suvokti: bendrai

---