Škoderis

Škoderis – miestas šiaurinėje Albanijos dalyje, apygardos ir apskrities centras. Miestas yra nutolęs apie 100 km į šiaurę nuo sostinės Tiranos, 20 km nuo kaimyninės Juodkalnijos sienos. Dauguma gyventojų albanai, religinė sudėtis nevienalytė: daugumą sudaro musulmonai, yra gausi Romos katalikų mažuma (apie 40 proc.).

Škoderis alb. Shkodër
Miesto panorama
Škoderis 42°04′0″ š. pl. 19°30′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Albanija
Apskritis	Škoderio apskritis
Apygarda	Škoderio apygarda
Gyventojų (2011)	135 612
Plotas	16,46 km²
Tankumas (2011)	8 239 žm./km²
Altitudė	13 m
Pašto kodas	4001-4007
Tinklalapis	bashkiashkoder.gov.al/
Vikiteka	Škoderis
Kirčiavimas	Škòderis

Miestas vaizdingai išsidėstęs ant pietrytinio Škoderio ežero kranto, abipus Bojanos upės, ištekančios iš Škoderio ežero, krantų. Iš rytų pusės miestą supa miškingi Dinarų kalnai. Škoderis yra svarbus Albanijos pasienio prekybos centras ir susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbiausias plentas į Juodkalniją. Per miestą eina Podgoricos-Tiranos geležinkelis.

Istorija

Škoderis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo akmens amžiaus laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės – žalvario ir geležies amžiaus – gyvenviečių liekanų. Senovės laikais, prasidėjus indoeuropiečių migracijai, šioje vietoje apsigyveno ilyrų gentys.

Pirmoji pastovi didesnė įtvirtinta ilyrų gyvenvietė minima IV a. pr. m. e. Nuo to laikotarpio miestas tapo svarbiu šioje teritorijoje gyvenusių ilyrų genčių centru – vienos iš nedidelės ilyrų genties karalystės sostine – kol 168 m. pr. m. e. miestas atiteko Romos imperijai. 395 m., Romos imperijai suskilus į dvi valstybes, miestas atiteko Rytų Romos imperijai.

Nuo VI a. pabaigos, į Balkanų regioną ėmus gausiai skverbtis slavų gentims, palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta pietų slavų – dabartinių serbų ir juodkalniečių protėvių. Dėl didelės slavų migracijos ir Bizantijos nesugebėjimo jos kontroliuoti, Bizantija buvo priversta atiduoti tam tikras teritorijas slavų valdžion. Kaip mini X a. Bizantijos imperatorius Konstantinas VII savo darbe „Imperijos valdymas“ (De Administrando Imperio), VII a. pirmojoje pusėje imperatorius Heraklėjas atidavė miestą ir aplinkines teritorijas serbams, kurie joje įkūre Duklijos karalystę su sostine Škoderiu – tuometiniu Skadaru.

Viduramžiais miestas ilgai priklausė daugeliui tiek tarpusavyje, tiek su kaimyninėmis valstybėmis, besivaržančioms Serbijos kunigaikštystėms: Raškai, Zetai, Duklijai, Serbijos imperijai. Tam tikrais periodais miestas trumpam patekdavo Bulgarijos ir Bizantijos imperijų priklausomybei, kol XIV a. dėl kovų su Osmanų imperija nusilpus Serbijai, atiteko albanų valdovų priklausomybei, kurie 1396 m. miestą perdavė Venecijos valdžiai, siekiant sudaryti sąjungą prieš turkus. Nepaisant atkaklaus albanų valdovų pasipriešinimo, 1479 m. atiteko osmanams.

Miestą okupavus osmanų kariuomenei, miestas sunyko, daug gyventojų pasitraukė į gretimas valstybes ir miestus. Tik nuo XVII a. miestas ėmė atsigauti, tapo svarbiu ekonominiu šiaurės Albanijos centru, su klestinčia amatų pramone. Valdant osmanams, mieste ėmė plisti islamas. Nuo XVIII a. miestas tapo smulkaus administracinio-teritorinio vieneto – pašaluko centru, kol 1831 m. jis buvo panaikintas. XIX a. miestas ir jo apylinkės buvo didelių sukilimų prieš Osmanų imperijos valdžią vieta (1833–1836, 1854, 1861–1862, 1869 m. sukilimai). Dėl nesėkmingų sukilimų ir osmanų represijų, daug serbų buvo priversti palikti šį miestą ir jo apylinkes bei pasitraukti į gretimas Serbijos ir Juodkalnijos valstybes.

Nepaisant neramaus XIX a., miesto reikšmė dar labiau išaugo, tapo svarbiu prekybos centru bei Škoderio vilajeto administraciniu centru (1867–1900 m. buvo Škoderio sandžako centras). Labai suklestėjo amatai, prekyba; miestas tapo kontrabandos su gretimomis šalimis centru. Suklestėjo kultūrinis ir socialinis gyvenimas, savo veiklą pradėjo pranciškonų ir jėzuitų vienuolių ordinai, suintensyvėjo katalikų bažnyčios misionieriška veikla. Miestas tapo svarbiu albanų raštijos, knygų spausdinimo centru. Susikūrė vienos pirmųjų albanų patriotinių organizacijų, mokyklos, bibliotekos.

1912 m. prasidėjus Balkanų karams, 1913 m., po ilgos apsiausties, miestas buvo užimtas Juodkalnijos Karalystės kariuomenės. 1913 m. pagal Londono sutartį miestas buvo perduotas 1912 m. susikūrusiai Albanijai. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. miestas buvo užimtas Juodkalnijos kariuomenės, o 1916 m. ją išstūmusios Austrijos-Vengrijos armijos.

Senoji Škoderio dalis

Tarpukario laikotarpiu, 1921–1924 m., miestas tapo demokratinio judėjimo Albanijoje centru. Miestas tapo katalikų arkivyskupijos centru ir vienu svarbiausių katalikų veiklos centrų Albanijoje. Tarpukario laikotarpiu miesto ekonominė raida nebuvo sklandi, dėl menkos industrializacijos mieste vyravo namudinė pramonė. 1938 m. mieste gyveno apie 29 000 gyventojų.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., miestas buvo užimtas Italijos kariuomenės. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos karuomenės, kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų.

Dėl po karo pradėtos industrializacijos, miesto reikšmė dar labiau išaugo, miestas tapo pramoniniu, socialiniu bei kultūriniu šiaurės Albanijos centru. Buvo intensyviai vystoma tiek tradicinė lengvoji pramonė, ypatingai maisto, tekstilės, medžio apdirbimo ir cemento, tabako, tiek ir sunkioji spalvotosios metalurgijos pramonė. 1957 m. įkurtas universitetas.

1990 m. mieste prasidėjo vieni pirmųjų judėjimų prieš vienpartinę sistemą. Žlugus komunistiniam režimui ir nustojus veikti planinės ekonomikos svertams, Škoderis, kaip ir kiti Albanijos miestai smarkiai nukentėjo nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės. 1997 m., žlugus Albanijos ekonomikai ir šaliai įklimpus į politinę, ekonominę ir socialinę krizę, mieste kilo neramumų, susirėmimų su policija.

Architektūra ir archeologija

Škoderio ežero pakrantė

Škoderis – vienas seniausių Albanijos miestų. Yra išlikusių XIV–XIX a. architektūrinių paminklų: gyvenamųjų namų, ant kalno stūgsanti vidurinių amžių tvirtovė, Osmanų imperijos laikotarpio pirtys, mečetės, akmeninis tiltas.

Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų, nutiesta plačių gatvių, prospektų. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, mečečių, bažnyčių.

Sportas

• KS Vllaznia Shkodër (futbolas)

Nuorodos

• Miesto svetainė
• Savivaldos svetainė Archyvuota kopija 2011-05-13 iš Wayback Machine projekto.
• Miesto gidas Archyvuota kopija 2006-09-21 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.