Abazinai

Abazinai
Abazinai XIX a.
Gyventojų skaičius	apie 50 000
Populiacija šalyse	Rusija (Karačiajų Čerkesija): 34800  Turkija: 10 000  Abchazija  Sirija  Jordanija  Libanas  Egiptas
Kalba (-os)	abazinų, rusų
Vėliava
Religijos	sunitai
Giminingos etninės grupės	abchazai, adygai

Abazinai (savivardis аба́за (abaza)) – Šiaurės Kaukazo tauta, gimininga abchazams ir adygams, gyvenanti daugiausia Karačiajų Čerkesijoje (Rusija). Etnografiškai suskilę į dvi grupes – tapanta ir škarua. Tikintieji yra musulmonai sunitai.

Dalis mokslininkų mano, kad abazinų protėviai gyveno rytinėje Juodosios jūros pakrantėje tarp dabartinės Tuapsės ir Bzybės upės. Kita dalis teigia, kad viduramžiais abazinų tapanta protėviai atkeliavo iš kalnuotos Rytų Abchazijos dalies. Šiauriniuose Didžiojo Kaukazo šlaituose abazinai žinomi nuo XIV a. Prasidėjus 1817–1864 m. Kaukazo karui abazinai gyveno kalnuose nuo Teberdos upės rytuose iki Labos upės vakaruose.

Karui pasibaigus daug abazinų emigravo iš Kaukazo, dalis jų buvo apgyvendinti lygumose ten, kur gyvena ir dabar – Didžiojo ir Mažojo Zelenčiukų žemupiuose. Abazinų aūlai nesudaro vientisos teritorijos, o yra sumaišyti su adygų ir nogajų aūlais.

2002 m. Rusijoje gyveno 37 942 abazinų (1989 m. – 33 tūkst.), iš jų 32,3 tūkst. gyvena Karačiajų Čerkesijoje (o iš šių – 20,3 tūkst. – kaimuose). Abazinų grupės (apie 3,3 tūkst.) gyvena Adygėjoje ir Kislovodsko apylinkėse (Stavropolio kraštas).

2006 m. po įvykusio referendumo Karačiajų Čerkesijoje buvo suformuotas Abazinų rajonas, kurį sudarė abazinų aūlai Kubina (Кубина), Psyžas (Псыж), Elburganas (Эльбурган), Kara-Pagas (Кара-Паго) ir kurio administracinis centras yra aūlas Inžič-Čiukunas (Инжич-Чукун).

XIX a. emigravusių abazinų palikuonys gyvena Turkijoje, Sirijoje, Jordanijoje, Libane. Jų skaičius vertinamas labai įvairiai – nuo maždaug 11 tūkst. iki 150 tūkst. vien Turkijoje. Daugelis Turkijoje gyvenančių abazinų perėmė turkų kalbą.