Agalega

Agalega (Agalegos salos) – dvi salos vakarinėje Indijos vandenyno dalyje, 1122 km į šiaurę nuo Mauricijaus. Agalegą sudaro dvi mažos salos: didesnioji Šiaurinė sala ir mažesnioji Pietinė sala. Bendras abiejų salų plotas yra 24 km². Agalega priklauso Mauricijaus Respublikai. Administracinis centras – Vin Sinkas. Salas administruoja Mauricijaus valstybinė įmonė Atokiųjų salų plėtros korporacija (angl. Outer Island Development Corporation, OIDC). 2003 m. duomenimis salose gyveno apie 300 žmonių. Oficiali Agalegos salų kalba – anglų, šnekamoji kalba – kreolų. Vyraujanti religija – katalikybė.

Agalega Agalega Agalega Islands
Valstybė	Mauricijus
Administracinis centras	Vin Sinkas
Įkūrimo data	1968 m. kovo 12 d.
Gyventojų (2003 apsk.)	300
Plotas	24 km²
Tankumas (2003 apsk.)	13 žm./km²

Agalegos salų žemėlapis.

Infrastruktūra

Šiaurinėje saloje yra du kaimai, Vin Sinkas ir La Furšė. Pietinėje saloje yra vienas kaimas – Sent Rita. Vin Sinkas yra salų administracinis centras, jame sukaupta dauguma infrastruktūros: administracija, bažnyčia, pradinė mokykla. Abiejose salose taip pat yra po vieną policijos nuovadą ir vaistinę su slauge ir pribuvėja. Teismo funkcijas atlieka iš Mauricijaus atvykstantis teisėjas. Agalegoje taip pat yra Mauricijaus meteorologijos tarnybos meteorologijos ir bevielio ryšio stotis. „Mauritius Telecom“ Agalegoje teikia palydovinio ryšio paslaugas. Šiuo metu salos gauna elektrą iš dyzelino generatorių, ji yra tiekiama nustatytu paros laikotarpiu. OIDC rengia planus išnaudoti Agalegoje atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Vandentiekio ir kanalizacijos salose nėra. Geriamas vanduo surenkamas iš lietaus. Kitais tikslais naudojamas vanduo išgaunamas iš šulinių.

Salų kelių tinklą sudaro koralų ir smėlio keliai. Šiaurinėje saloje yra oro uostas (Agalega Island Airstrip). Agalegoje nėra giliavandenio jūrų uosto, yra tik nedidelių laivų prieplauka.

2021 m. Indija Agalegoje pradėjo plėtoti 250 mln. JAV dolerių vertės infrastruktūros projektą, kurio metu pastatytas 3000 m ilgio lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas, ryšių centras, uostas. Manoma, kad čia Indija steigia karinę bazę, tačiau Mauricijus ir Indija šią informaciją neigia.

Ekonomika

Saloje gaminama ir eksportuojama kopra ir kokosų aliejus. Taip pat pragyvenimui auginami naminiai paukščiai, galvijai ir daržovės.

Dar visai neseniai Agalegoje nebuvo naudojami pinigai. Salų gyventojai apsipirkinėjo pasirašydami vyriausybės čekius, pagal kuriuos pinigai buvo nuskaičiuojami nuo jų sąskaitų. Šiuo metu saloje naudojamos Mauricijaus rupijos.

Geografija

Šiaurinė sala yra 12,5 km ilgio, 1,5 km pločio, jos plotas – 14.3 km². Pietinė sala yra 7 km ilgio ir 4,5 km pločio, plotas – 9,7 km². Tarp salų yra sekluma, todėl laivu iš vienos salos į kitą galima persikelti tik esant potvyniui.

Aukščiausias Agalegos salų taškas – Kolin Demerezas (Colline D’Emerez, Šiaurinė sala).

Salose klimatas karštas ir drėgnas. Vidutinė metinė temperatūra – 26 ºC. Žemiausia temperatūra – 22,5 ºC, aukščiausia – 30,6 ºC. Karščiausias mėnuo – balandis. Švelnios žiemos laikotarpiu, nuo gegužės iki spalio, regione vyraujantys anticiklonai lemia vidutinio stiprumo rytų, pietryčių krypties vėjus, kurie sušvelnina Agalegos atogrąžų klimatą.

Gamta

Abiejose salose vyrauja mangrovių pelkės ir riešutinių kokospalmių plantacijos. Agalegos salų regionas pasižymi didele vandens gyvūnų įvairove, bet sausumos gyvūnų rūšių nedaug. Salose gausu ibių. Endeminis gyvūnas – Agalegos salų dieninis gekonas (Phelsuma borbonica agalegae) – nuo 140 mm ilgio (patelės) iki 170 mm (patinai).

Nuorodos

• Agalega Archyvuota kopija 2012-09-19 iš Wayback Machine projekto., Mauricijaus Respublikos portalas
• Agalega Islands Archyvuota kopija 2012-05-01 iš Wayback Machine projekto., Encyclopaedia Mauritiana.