Akloji žarna
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Akloji žarna (lot. cecum) – storosios žarnos pradinė dalis.
1. Taukinės ataugos
2. Žarnos išgaubos
3. Vidinis žarnos išgaubos vaizdas
4. Taukinė juosta
5. Pasaitinė juosta
6. Laisvoji juosta
Žmogaus akloji žarna
redaguotiJi yra 5-8 cm ilgio aklinas maišelis, esantis ties klubinės žarnos įėjimu į storosios žarnos sieną. Dažnai akloji žarna yra dešiniojoje klubinėje duobėje. Nuo aklosios žarnos galo nusitęsia apie 10 cm ilgio ir 1 cm skersmens kirmėlinė atauga – apendiksas (lot. appendix vermiformis).
Akloji žarna prasideda aklai ir yra panaši į maišelį. Jos sienos sandara yra tokia pati kaip ir gaubtinės žarnos. Nuo aklosios žarnos galo tęsiasi 8-9 cm ilgio kirmelinė atauga, appendix vermiformis. Ji yra reikšmingas imuninės sistemos organas ir dažnų chiruginių operacijų objektas. Kirmelinės ataugos siena yra tradicinės sandaros, tačiau jos pogleivyje yra labai daug limfoidinio audinio mazgelių. Pilvaplėvė ją dengia iš visų pusių ir sudaro pasaitą, mesoappendix. Kirmelinės ataugos padėtis svyruoja, ir ta aplinkybė yra praktiškai reikšminga. Dažniausiai ji yra atsikreipusi į priekį ir laisvai įsiterpia tarp plonosios žarnos kilpų. Jeigu ji yra ilgesnė, tai gali būti nusileidusi į mažąjį dubenį arba pakilusi prie kepenų Rečiau ji būna pasislėpusi už aklosios žarnos.
Aklosios ir gaubtinės žarnų sienos sandara yra vienoda. Ją sra sudaro gleivinė, pogleivis, raumeninis ir serozinis dangalai. Gleivinė yra susiraukšlėjusi pusmėnulio formos raukšlėmis ir turi daug liaukų, kurios išklotos tauriniais egzokrinocitais ir kitomis ląstelėmis. Pogleivis yra plonas. Jame daug gleivinės nusileidusių liaukų ir mikroskopinių limfoidinio audinio mazgelių. Raumeninis dangalas yra netolygus. Jo išilginės skaidulos yra susitelkusios į tris juostas, teniae coli. Skiriama laisvoji, tenia libera, pasaitinė, tenia mesocolica, ir taukinė tenia omentalis. Akląją ir gaubtinę žarną apklojusi pilvaplėvė sudaro išorinį serozinį dangalą. Šalia laisvosios ir taukinės juostų yra riebaliniu audiniu pripildytų šio dangalo maišelių. Tai taukinės ataugos, adibocae. Išgaubtos ir taukinės ataugos sukelia storajai žarnai būdingą išvaizdą, kuri padeda atskirti nuo plonosios.
Literatūra
redaguoti- Kazys Algimantas Tamašauskas, Rimvydas Stropus, Žmogaus anatomija, KMU leidykla, 2003 metai.