Alfėjas
Alfėjas (gr. Αλφειός, „balsvas“) graikų mitologijoje – upės dievas ir upė. Kaip ir dauguma upių dievų, jis buvo Okeano ir Tetijos sūnus[1]. Jis įsimylėjo nimfą Aretusą (Aretūsą) arba pačią Artemidę ir pasivertęs medžiotoju ją vijosi iki pat Ortigijos netoli Sicilijos. Nimfa paprašė Artemidės pagalbos. Artemidė ją pavertė šaltiniu. Alfėjas susiliejo savo požeminiais vandenimis ir jų vandenys susimaišė.[2][3]
Pagal kitą mito variantą, Alfėjas pamilo Aretūsą, kuri persikėlusi į Ortigijos salą buvo paversta šaltiniu, todėl Alfėjas sielvartaudamas pasivertė upe.
Šis mitas susiformavo tikint, kad Ortigijos sala po žeme susijungianti su Alfėjo upe.[4]