Android
| Android | |
|---|---|
| |
| Kūrėjas | Google Inc., Open Handset Alliance |
| OS šeima | GNU/Linux |
| Kodo modelis | atviras kodas |
| Paskutinė versija | 14 / 2023 m. spalio 4 d. |
| Branduolio tipas | Monolitinis (Linux) |
| Licencija | Apache 2.0 GNU GPL v2 |
| Svetainė | android.com |
„Android“ – atviro kodo[1][2] operacinė sistema, daugiausia naudojama išmaniuosiuose telefonuose, nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose įrenginiuose, kaip kad planšetiniame kompiuteryje. 2005 m. „Google“ įsigijo pirminį operacinės sistemos kūrėją, „Android Inc.“.[3] 2007 m. buvo įsteigtas „Open Handset“ aljansas, kurį vienija 84 techninės bei programinės įrangos gamintojų ir telekomunikacijų bendrovės, atsakingos už šios operacinės sistemos tobulinimą.[4][5]
Sistemos aprašymas
redaguotiTai „Linux“ operacinės sistemos ir įvairių daugiausia „Google“ sukurtų papildomų plėtinių kombinacija. Pagrindinė šios sistemos programavimo kalba yra „Java“, kurios sintaksė ir daugelis pagrindinių klasių nesiskiria nuo „Oracle“ siūlomos platformos, tačiau grafinės sąsajos API kitokia, nepanaši nei į AWT, nei į „Swing“, nei į „Eclipse“ naudojamą SWT. Kuriamos programos sąsaja dalinai aprašoma XML. „Java“ kodą vykdanti sistema kitokia ir neturi bendrų dalių su nuo seniau žinoma ir dabar „Oracle“ priklausančia „Java“ virtualia mašina. Visgi „Oracle“ mano, jog pasiūlydamas „Android“ „Google“ pažeidė jo įvairius programinės įrangos patentus bei pačios programavimo kalbos sukūrimo autorines teises ir šiuo metu bylinėjasi. „Android“ turi papildomas priemones pasiekti akselerometrą, girometrą, GPS ir kitas sistemas kurios dažnos išmaniuosiuose telefonuose. „Android“ gerai pritaikyta veikti esant ribotam ekrano dydžiui, neturint pelės ir klaviatūros, nors šiuos įtaisus, jei jie yra, sistema palaiko.
Šiuo metu taip pat gaminami su „Android“ telefonu per „Bluetooth“ susijungiantys elektroniniai laikrodžiai. „Android Studio“ leidžia rašyti ir šių laikrodžių programas – ši parašoma telefonui, kuris po to jos reikalingą dalį persiunčia į laikrodį.
„Android“ programos
redaguotiRinka
redaguoti„Google“ yra sukūrusi internetinę „Android“ programų ir modulių rinką, kur galima rasti dešimtis tūkstančių įvairios kainos ir kokybės programėlių (iš viso sukurta beveik pusė milijono[6]). Daugelis rinkoje pateikiamų programų ir modulių yra arba nemokami, arba kainuoja tik keletą dolerių. Dauguma telefonų gamintojų „Android“ papildo įvairiais savo sukurtais plėtiniais. „Android“ programos vykdomos „smėliadėžėje“, izoliuotos viena nuo kitos ir nuo operacinės sistemos. Rinkoje pasitaikė keletas prastai besielgiančių programų kurias „Google“ pašalino iš Interneto svetainės ir nuotoliniu būdu deaktyvavo tuose įtaisuose, kur jos buvo jau įkeltos.[7] Jau siūlomos ir „Android“ antivirusinės programos. Už „Google Play“ parduotuvėje parduotas programėles „Google“ uždirba sutartą dalį rinkoje parduotos programos kainos.
Programavimas
redaguoti„Android“ programas gali kurti kiekvienas programuotojas, pagrindiniai ir gana efektyvūs įrankiai („Android Studio“) yra nemokami.[8] Kūrimui net nebūtina investuoti į „Android“ palaikantį mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą – yra emuliatorius. Jei telefonas ar kitas prietaisas yra prijungiamas prie programuotojo kompiuterio per mikro-USB jungtį, pakeitus „Android“ sąsajoje keletą gerai dokumentuotų nuostatų jis pavirsta programavimo įrankiu. Taip nesunku patikrinti programos darbą su GPS ir kitais telefono davikliais bei matyti ar užduočiai pakanka telefono atminties, procesoriaus resursų. Tačiau emuliatorius gali patikrinti kaip programa veikia esant įvairiai ekrano raiškai ir įvairioms „Android“ versijoms.[9]
Naujesnės „Android“ versijos leidžia taip pat programuoti ir C/C++ (natyvus kodas). „Android“ C/C++ sąsaja beveik tokia pati kaip ir pasiūlyta „Sun Microsystems“ (JNI), taigi palyginus sudėtinga ir naudojama tik jei reikia pasiekti iš Java neprieinamus resursus, integruoti didelį turimą C/C++ kodo fragmentą ar labai optimizuoti daug procesoriaus resursų reikalaujantį algoritmą[10]. Tačiau Android taip pat palaiko dabartinės Qt versijos, taip įgalindamos kurti nuo Java mažai priklausomas ir sudėtingą vartotojo sąsają turinčias C++ programas (žaidimus, įrankius animatoriams ir pan).[11]
Nuo „Android 2.1“ versijos, kūrėjai, su „Android“ NDK įrankių, gali naudotis „OpenGL ES 2.0“ grafikos biblioteką. O nuo „Android“ 2.2 (Froyo) versijos, įrenginiai gali būti užprogramuojami naudoti „OpenGL ES 2.0“ ir be „Android“ NDK įrankių pagalbos.
Programos „Android“ ilgą laiką buvo kuriamos su „Eclipse“, kurią ir dabar galima naudoti. Tačiau „oficialia“ programavimo aplinka su visomis naujausiomis galimybėmis šiuo metu laikoma „Android Studio“. „Android“ programą galima parengti vykdymui ir be jokios programavimo aplinkos (vien terminalo komandomis). Komandinės eilutės kompiliavimo sistema ilgą laiką buvo vystoma aplink „Ant“, kurią pastaruoju metu pakeitė „Gradle“.
Visos telefonuose instaliuojamos „Android“ programos turi skaitmeninius parašus, nors juos galima susikurti ir pačiam. Visos vėlesnės (atnaujintos) programos versijos turi būti pasirašytos tuo pačiu parašu, kaip ir pirmoji.
Paplitimas
redaguoti2011 m. „Android“ buvo populiariausia operacinė sistema mobiliesiems įrenginiams, naudojama apie 190 mln. įvairiausių įrenginių.[12]
Taip pat skaitykite
redaguotiIšnašos
redaguoti- ↑ „Android Overview“. Open Handset Alliance. Nuoroda tikrinta 2008-09-23.
- ↑ Linux branduolys pateikiamas su GPL licenzija, Google moduliai – su Apache. Istorijoje buvo keli trumpi periodai kuomet Android nebuvo atviro kodo sistema.
- ↑ „Google Buys Android for Its Mobile Arsenal“. Businessweek.com. 2005-08-17. Nuoroda tikrinta 2010-10-29.
- ↑ Jackson, Rob (10 December 2008). „Sony Ericsson, HTC Androids Set For Summer 2009“. Android Phone Fans. Nuoroda tikrinta 2009-09-03.
- ↑ "FAQ". Pranešimas spaudai. http://www.openhandsetalliance.com/oha_faq.html. Prieigos data 2010-11-15.
- ↑ „Android Market reaches 500,000 app mark“. www.t3.com. 2011-10-23. Nuoroda tikrinta 2011-10-23.
- ↑ Tech Crunch (March 6, 2011). „Google Responds To Android Malware, Will Fix Infected Devices And ‘Remote Kill’ Malicious Apps“. Tech Crunch.
- ↑ Pagrindinė Android programuotojų svetainė, visa dokumentacija
- ↑ Using Hardware Devices Archyvuota kopija 2010-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Android C/C++ įrankių oficiali svetainė
- ↑ Qt for Android. doc.qt.io
- ↑ Charles Arthur (2011-10-14). „Mobile generating equivalent of $2.5bn a year, says Google chief“. Guardian. Nuoroda tikrinta 2011-10-15.