Antoninas Pijus
Antoninas Pijus (pilnas vardas Titas Aurelijus Fulvijus Bojonijus Arijus Antoninas, lot. Titus Aurelius Fulvius Boionius Arrius Antoninus Pius; 86 m. rugsėjo 19 d. – 161 m. kovo 7 d. ) – imperatoriaus Adriano įsūnis, Romos imperatorius.[1]
Antoninas Pijus | |
---|---|
Romos imperatorius | |
Antoninas Pijus | |
Antoninų dinastija | |
Gimė | 86 m. rugsėjo 19 d. |
Mirė | 161 m. kovo 7 d. (74 metai) |
Palaidotas (-a) | Šventojo Angelo pilis |
Sutuoktinis (-ė) | Faustina vyresnioji |
Vaikai | Faustina jaunesnioji |
Romos imperatorius | |
Valdė | 138 m. - 161 m. (~23 metai) |
Pirmtakas | Adrianas |
Įpėdinis | Markas Aurelijus |
Vikiteka | Antoninas Pijus |
Valdymas
redaguotiTitas Elijus Adrianas Antoninas, valdė 138–161 metais. Senatas suteikė garbės titulą Pijus (Dorybingasis). Gerbdamas Adriano atminimą, 145 metais jam pastatė šventyklą. 141 metais, mirus žmonai Faustinai I Vyresniajai, jai nuskyrė šventyklą, kuri tebestovi ir šiandien. Šioje šventykloje iškilmingai palaidotas ir pats Antoninas Pijus. Adriano priesaku įsūnijo Marką Aurelijų ir Verą Lucijų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Antoninas Pijus, Titas Elijus Hadrianas Antoninas Pijus (Titus Aelius Hadrianus Antoninus Pius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 597 psl.
Romos imperatorius | ||
Anksčiau valdė: Adrianas |
Antoninas Pijus (138-161) Antoninų dinastija |
Vėliau valdė: Markas Aurelijus |
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis |