Apolodoras

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Apolodoras (Apollodõros; kartais vadinamas Apolodoru iš Atėnų; g. apie 180 m. pr. m. e. – m. po 120 m. pr. m. e.) – II a. pr. m. e. graikų rašytojas ir filologas. Daugiausia žinomas dėl savo poezijos, kuri chronologiškai atpasakoja Graikijos istoriją nuo Trojos žlugimo XII a. pr. m. e. iki 144 m. pr. m. e. Jis buvo mokslininko Aristarcho mokinys. Palikęs Aleksandriją apie 146 m. pr. m. e. nuvyko į Pergamą, galiausiai įsikūrė Atėnuose.

Apolodoro kronikoje datos nurodomos pagal tuo metu valdžiusius archontus. Kadangi archontai dažnai valdydavo tik po vienerius metus, tai leidžia gana tiksliai atsekti Apolodoro pasakojimo datas. Apolodoro darbai: „Apie dievus“ (detali graikų religijos istorija) ir Homero „Laivų katalogo“ komentaras (dvylikos knygų apimties), kurio šaltinis buvo Strabono „Geografija“. Apie kai kuriuos tekstus spėjama, kad autorius galėjęs būti Apolodoras. Tuo tarpu gausybė kritinių ir gramatinių raštų, kuriuos jis taip pat parašė, mūsų laikų nepasiekė. Graikų mitologijos enciklopedija „Biblioteka“ priskiriama Apolodorui, nors greičiausiai čia yra tas atvejis, kai vėlesnis autorius iš didelės pagarbos priskiria raštus savo pirmtakui.