Argumentas iš logikos

Logikos argumentas (lot. argumentum ad logicam) – loginė argumentacijos klaida, grįsta prielaida, kad jei argumente yra loginė klaida, to argumento išvados yra neteisingos. Tai yra klaida, kadangi pagal logikos taisykles, naudojant net ir klaidingą argumentaciją, išvada gali būti teisinga.^[1]

Reikia pastebėti, kad teisinga išvada, gauta neteisingo argumento pagalba, neplaukia iš prielaidų, todėl teisinga ji gali būti arba atsitiktinai, arba kai jos teisingumas žinomas iš anksto, tik neteisingai parinkta argumentacija. T. y. kai bandyta argumentą ir prielaidas išvesti iš išvados, o ne atvirkščiai.

Pavyzdžiai

Klaidingos prielaidos, tačiau teisingos išvados:
- Mačiau haskio nuotraukų, visi ant sniego. Mačiau vilko nuotraukų, visur vilkas ant žemės. Kas ant sniego, tas haskis, kas ant žemės, tas vilkas. Patikrinau su daug nuotraukų, nematytų iki sukuriant šį metodą, nauja taisyklė visur atspėja teisingai (šią klaidą padarė dirbtinis intelektas).^[2]
Teisingos prielaidos, klaidingas argumentas, teisingos išvados:
- Dauguma žmonių tiki, kad pingvinai negali skraidyti. Vadinasi, jie negali skraidyti. (Skaičių argumentas).
- Pentium IV yra naujesnis kompiuteris, nei 486 modelis, todėl jis tobulesnis. (Naujumo argumentas).
Teisingos prielaidos, teisinga argumentacija, klaidingos išvados:
- Pingvinai yra paukščiai. Pingvinai nemoka skraidyti, vadinasi, visi paukščiai nemoka skraidyti. (Klaidingas apibendrinimas).

Logika

Neteisingo argumento išvados gali būti tiek teisingos, tiek neteisingos. Todėl korektiškai logikos argumentas turėtų skambėti taip – argumentas klaidingas, todėl tikėtina, kad klaidingos gali būti ir išvados. Klaidingu argumentu paremtos išvados yra tas pats, kas neparemtos jokiu argumentu, todėl jomis ir toliau galima abejoti. Toks suabejojimas nėra nei loginė, nei argumentacijos klaida. Klaida yra tik kategoriškas teigimas, kad neteisingą argumentą visada seka neteisinga išvada.
Tuo tarpu jei teisingos prielaidos ir teisinga argumentacija, visada gausime teisingas išvadas.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

↑ K. S. Pope (2003). „Common Logical Fallacies in Psychology: 26 Types & Examples“. Fallacies & Pitfalls in Psychology.
↑ D.Bradbury (2018). You should find out what’s going on in that neural network. Y’know they’re cheating now? The Registrar

[1] K. S. Pope (2003). „Common Logical Fallacies in Psychology: 26 Types & Examples“. Fallacies & Pitfalls in Psychology.

[2] D.Bradbury (2018). You should find out what’s going on in that neural network. Y’know they’re cheating now? The Registrar

[1]

[2]