Arthur Ashkin
| Arthur Ashkin | |
|---|---|
| |
| A. Aškinas 2018 m. | |
| Gimė | 1922 m. rugsėjo 2 d. Bruklinas, Niujorkas,  JAV
|
| Veikla | fizikas |
| Organizacijos | „Bell Laboratories“ „Lucent Technologies“ |
| Alma mater | Kolumbijos universitetas, Kornelio universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
 Vikiteka |
Arthur Ashkin |
Arturas Aškinas[1] (angl. Arthur Ashkin, g. 1922 m. rugsėjo 2 d. Brukline, Niujorke) – amerikiečių fizikas, dirbęs garsiose „Bell Laboratories“ ir „Lucent Technologies“ laboratorijose. Gyvena Ramsone, Naujajame Džersyje. Daugelio laikomas optinių pincetų tėvu,[2][3] už ką jis 2018 m. pelnė Nobelio fizikos premiją. Jam skirta pusė premijos dydžio, o kita jos dalis atiteko fizikams Donna Strickland ir Gérard Mourou. Turėdamas 96 metus amžiaus, jis tapo vyriausiu Nobelio premijos laureatu.
A. Aškinas pradėjo dirbti su lazerio generuojama spinduliuote 1960-ųjų pabaigoje, ir šie eksperimentiniai tyrimai privedė 1986 m. prie nekontaktinio įrankio – optinio pinceto išradimo. Jo veikimo principas pagrįstas elektromagnetinės spinduliuotės slėgiu. Fizikas vienas pirmųjų lazerio pagalba pradėjo manipuliuoti mikrodalelėmis trimatėje optinėje gaudyklėje. Pagrindinis fenomenas yra šviesos slėgis, kuris gali būti išskirstytas į optinius gradientus ir sklaidos jėgas.
Biografija
redaguotiA. Aškinas gimė Brukline (Niujorkas) žydų emigrantų iš Ukrainos šeimoje. Tėvas Isidoras (1891-?) turėjo dantų gydymo laboratoriją. Šeimoje buvo dar du broliai ir sesuo. Brolis fizikas Julius Aškinas (1920–1982) pasižymėjo dalelių fizikoje, buvo Manhatano projekto dalyvis.
1940 m. baigęs Džeimso Medisono vidurinę mokyklą, mokėsi Kolumbijos universitete, o tuo pačiu būdamas pakviestas ir į karinę tarnybą Antrojo pasaulinio karo metu, dalyvavo projekte, kuriame buvo kuriami megatronai karinių radarų įrengimams. Pasak paties A. Aškino, šiame projekte su juo buvo dar trys būsimi Nobelio laureatai.[2][4] Po tarnybos kariuomenėje, 1947 m. tęsė branduolinės fizikos studijas Kornelio universitete, kuriame apsigynė daktaro laipsnį.
1952 m. pradėjo dirbti „Bell Laboratories“ Miurei Hile (Naujasis Džersis), gavęs rekomendaciją iš Sidnio Melmano, mokslinio vadovo Kolumbijos universitete. Pradžioje tyrė mikrobangų spinduliavimą. 1961 m. pradėjo dirbti su lazerių technika. Nuo 1963 m. vadovavo nelinijinės optikos skyriui, vėliau pervadintam į lazerių skyrių. 1967 m. pervestas į kitą laboratoriją „Lucent Technologies“ Holmdele (Naujasis Džersis), kur užsiėmė lazerinėmis gaudyklėmis. 1978 m. išrado optinį pincetą.
A. Aškinas buvo daugelio mokslo tiriamųjų darbų ir 47 patentų autorius. 1996 m. išrinktas į JAV Nacionalinės mokslų akademijos narius. Stivenas Ču išvystė Aškino metodą vėsinti atomams optinėje gaudyklėje, už ką 1997 m. gavo Nobelio fizikos premiją.
1992 m., po 40–metės karjeros daugelyje eksperimentinės fizikos sričių, išėjo į pensiją. Fizikas ir toliau dalyvavo laboratorijos darbe iki jos uždarymo 2006 m., po to įsikūrė savo namo rūsyje, kur tęsė savo mokslinį darbą. Paskutiniais metais telkė dėmesį į saulės šviesos koncentravimo eksperimentus, už kuriuos 2009–2015 m. gavo dar kelis patentus.[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Arthur Ashkin (VLE)
- ↑ 2,0 2,1 „Arthur Ashkin (biography)“. LaserFest. American Physical Society. Suarchyvuotas originalas 2019-01-05. Nuoroda tikrinta August 13, 2013. "LaserFest – the 50th anniversary of the first laser"
- ↑ McGloin, David; Reid, J. P. (2010 m. vasario 1 d.). „Forty Years of Optical Manipulation“. Optics and Photonics News. 21 (3): 20. doi:10.1364/opn.21.3.000020. ISSN 1047-6938. Suarchyvuotas originalas 2016-05-08. Nuoroda tikrinta 2019-01-22.
- ↑ Bell Labs – Murray Hill (1997 m. lapkričio mėn.). „He Wrote the Book on Atom Trapping“. Lucent Technologies 2002. Suarchyvuotas originalas April 11, 2005. Nuoroda tikrinta August 13, 2013. „Retired Bell Labs scientist Arthur Ashkin discusses his years as a physicist and how he discovered that light could trap atoms -- the discovery that led Steven Chu and two others to the Nobel Prize“
- ↑ https://patents.justia.com/inventor/arthur-ashkin