Atamis
Atamis (jap. 熱海市 = Atami-shi) – miestas Japonijoje, Šidzuokos prefektūros rytuose; kurortas. 38 tūkst. gyventojų (2012 m.).
Atamis jap. 熱海市 | |
---|---|
Miesto vaizdas | |
Laiko juosta: (UTC+9) | |
Valstybė | Japonija |
Regionas | Čiūbu regionas |
Prefektūra | Šidzuokos prefektūra |
Gyventojų | 38 879 |
Plotas | 61,61 km² |
Tankumas | 631 žm./km² |
Tinklalapis | www.city.atami.shizuoka.jp |
Vikiteka | Atamis |
Geografija
redaguotiAtamis įsikūręs šiaurinėje Idzu pusiasalio dalyje ant dalinai panirusios vulkaninės kalderos šlaitų, priešais Sagamio įlanką. Pavadinimas pažodžiui reiškia „karštas vandenynas“, paminint žymias miesto karštąsias versmes onsen. Miestui priskiriama įlankoje esanti Hacušimos sala. Didžioji dalis Atamio miesto patenka į Fudži-Hakonė-Idzu nacionalinį parką. Dėl šiltos Kurošio srovės miesto apylinkėse vyrauja jūrinis klimatas su karštomis, drėgnomis vasaromis ir trumpomis žiemomis.
Istorija
redaguotiAtamis kaip karštųjų versmių kurortas žinomas nuo VIII a. Edo laikotarpiu visa Idzu žemės teritorija buvo valdoma Tokugavos šiogūnato. Po 1889 m. kadastrinės reformos Meidži laikotarpyje, Atamis buvo prijungtas prie Šidzuokos Kamo apskrities. 1894 m. birželio 11 d. gyvenvietei buvo suteiktas miestelio statusas, o 1896 m. jis paskirtas Tagatos apskrities administraciniu centru.
1923 m. Didžiojo Kanto žemės drebėjimo epicentras buvo giliai po Idzu Ošimos sala Sagamio įlankoje, netoli Atamio, todėl miestelis kaip ir kitos Kanto regiono savivaldybės smarkiai nukentėjo.[1] Atamį užliejo 35 m aukščio cunamio banga, nušlavusi miestelį ir paskandinusi 300 žmonių.[2]
Šiandieninis Atamio miestas įkurtas 1937 m. balandžio 10 d. sujungus Atamio miestelį su kaimyniniu Tagos kaimu. Po to, kai 1950 m. Japonijos vyriausybė Atamį paskelbė „tarptautiniu turizmo ir kultūros miestu“, apylinkėse sparčiai ėmė kurtis dideli kurortiniai viešbučiai. Šitai dar paspartino 1964 m. mieste įrengus greitosios Tōkaidō Shinkansen traukinio linijos stotelę. Be savo žymiųjų versmių, Atamis taip pat garsėjo ir onsen geišomis. Dėl 10-ojo dešimtmečio Japonijos ekonominės krizės, sumažėjo turistų srautai į Atamio miestą, tačiau ekonomika atsigavo, kai gyventojai ėmė teikti apgyvendinimo paslaugas žmonėms, vykstantiems į netoliese esančius Tokijo ir Jokohamos miestus.
24-asis Japonijos komunistų partijos Kongresas 2006 m. sausį vyko Atamio mieste.
Ekonomika
redaguotiMiesto ekonomika stipriai remiasi karštųjų versmių turizmu.[3] Komercinė žvejyba taip pat laikoma svarbia pramonės šaka.
Miesto simboliai
redaguotiOficiali miesto gėlė yra japoninis abrikosas, medis – sakura, paukštis – paprastasis kiras.
Miestai partneriai
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Hammer, Joshua. (2006). Yokohama Burning: the Deadly 1923 Earthquake and Fire that Helped Forge the Path to World War II, p. 278.
- ↑ Hammer, p. 114.
- ↑ Mansfield, Stephen, „Cultures mingle amid Atami’s hot springs Archyvuota kopija 2013-01-09 iš Wayback Machine projekto.“, Japan Times, 2011-12-18, p. 12.
Literatūra
redaguoti- Hammer, Joshua. (2006). Yokohama Burning: The Deadly 1923 Earthquake and Fire that Helped Forge the Path to World War II. New York: Simon & Schuster. ISBN 0-7432-6465-7; ISBN 978-0-7432-6465-5
| |||
Miestai | |||
---|---|---|---|
Atamis | Fudžis | Fudžieda | Fudžinomija | Fukurojus | Gotemba | Hamamacu | Itas | Ivata | Idzu | Idzunokunis | Jaidzu | Kakegava | Kikugava | Kosajus | Makinohara | Mišima | Numadzu | Omaedzakis | Susonas | Šimada | Šimoda | Šidzuoka (sostinė) | |||
Apskritys | |||
Fudžio apskritis | Haibaros apskritis | Hamanos apskritis | Iharos apskritis | Kamo apskritis | Šidos apskritis | Šiūčio apskritis | Sunto apskritis | Tagatos apskritis |