Atminties kortelė
Atminties kortelė, kartais vadinama „flash“ kortele (angl. flash memory card, storage card) – kortelės formos keičiamoji laikmena.[1] Naudojama duomenims kaupti bei perkelti skaitmeniniuose fotoaparatuose, muzikos grotuvuose, kompiuteriuose.
Istorija
redaguotiAtminties kortelės technologinis pagrindas – „Flash“ atmintis.[2] Kortelę 1980 m. išrado Fujio Masuoka įmonėje „Toshiba“,[3][4] o į rinką išleido 1987 m.[5][6]
Pagrindiniai atminties kortelių tipai
redaguotiŠiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
CF
redaguotiCompactFlash (CF) – patikimas paplitęs kortelių formatas. Techniškai patogu jį realizuoti, kadangi jo sąsaja artima kietųjų diskų sąsajai. Talpiausios šio tipo kortelės paprastai lenkia kitų tipų korteles.
Foto aparatuose paprastai naudojamas 3,3 mm storio CompactFlash Type I.
Šio standarto atmaina yra Microdrives – 5,0 mm storio CompactFlash Type II kortelėje sumontuotas kietasis diskas. Tokie įrenginiai labiau kaista ir yra jautresni mechaniniams pažeidimams, tačiau gali būti talpesni ir santykinai pigiau kainuoti.
SD ir MMC
redaguotiSecure Digital (SD) yra plačiai paplitęs kortelių tipas, leidžiantis integruoti papildomas funkcijas, susijusias su duomenų saugumu. Jos pasižymi dideliu duomenų perdavimo greičiu, yra talpios, pigios ir geros kokybės. Šiuo metu populiariausios.
MiniSD – sumažinta SD kortelių atmaina, dažnai naudojama MP3 grotuvuose, mob. telefonuose.
MicroSD tai mažiausia iš SD kortelių serijos, dažnai naudojama mobiliuose telefonuose. Šio tipo kortelės gana brangios.
MultiMediaCard (MMC) yra visa kortelių tipų grupė: MultiMediaCard (MMC), SecureMultiMediaCard (SecureMMC, saugi MMC), Reduced Size MultiMediaCard (RS-MMC, sumažinta MMC), ir MultiMediaCard+ (MMC+). Pastarosios yra naujos, bei talpesnės ir greitesnės. MMC kortelės atrodo panašiai kaip ir SD, tik yra plonesnės ir turi mažiau kontaktų.
Daugelis SD kortelėms skirtų įrenginių veikia ir su MMC kortelėmis. Tačiau yra kompaktiškų įrenginių, pritaikytų tik MMC kortelėms, kadangi juose nėra vietos storesnei SD kortelei.
SD ir MMC kortelės naudojamos įvairiuose įrenginiuose. Jau ne pirmi metai daugelyje nešiojamųjų ir delninių kompiuterių montuojama šių kortelių jungtis[reikalingas šaltinis]. Skirtinguose mobiliuose telefonuose naudojamos šių kortelių atmainos. CD ir MMC kortelės ir jų prijungimo įrenginiai labai paplito, todėl šios kortelės turėtų išstumti mažiau paplitusias[reikalingas šaltinis]. Sunkiau prognozuoti jų sumažintų atmainų ateitį.
Secure Digital High Capacity (SDHC) po truputį ateinančios į namus naujo standarto SD kortelės. Jos pasižymi tuo, kad yra labai talpios – nuo 4-ų iki 16-jų GB (šiuo metu). Taip pat neseniai 'Panasonic' sukūrė 32 GB greitaveikę kortelę (modelis RP-SDV32GU1K), kurios greitis siekia 6-20MB/s (6-tos klasės)
xD
redaguotixD Picture Card yra labai mažų kortelių formatas, naudojamas Olympus, Fujifilm ir Toshiba fotoaparatų ir jų priedų gamintojų. Nors šios kortelės kol kas nepriskiriamos praeities kortelių tipui, tačiau tame pačiame segmente geresnes pozicijas užima SD ir MMC kortelių atmainos[reikalingas šaltinis].
Memory Stick
redaguotiSony Memory Stick – korporacijos Sony sukurtas standartas, nepaplitęs, nors naudotas kai kurių kitų gamintojų. Rinkoje nekonkuruoja daug gamintojų, todėl tokios kortelės megabaitas gali kainuoti brangiau. Nors išleidžiamos vis talpesnės šio tipo kortelės, bet didžiausia jų talpa atsilieka nuo CompactFlash. Kiti šios kortelės variantai: Sony Memory Stick Pro, Sony Memory Stick Duo, Sony Magic Gate.
Korporacija Sony atsisako šių kortelių savo pirmąjį veidrodinį foto aparatą DSLR-A100 pritaikydama CF kortelei. Minėtas fotoaparatas komplektuojamas su perėjimu, leidžiančiu įstatyti Memory Stick kortelę į CF lizdą.
SmartMedia
redaguotiSmartMedia yra plonesnės (tik 0.8 mm), bet didesnės už CF kortelės. Jos nepatogios, kadangi yra trapios ir lengviau lūžta. Šios kortelės naudojamos vis rečiau. Jų dydis yra tik iki 128 MB.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Atminties kortelė. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
- ↑ Micheloni, Rino; Crippa, Luca; Marelli, Alessia (2010). Inside NAND Flash Memories (anglų). Springer Science & Business Media. p. 2. ISBN 9789048194315.
- ↑ Fulford, Benjamin (24 birželio 2002). „Unsung Hero“. Forbes. Suarchyvuota iš originalo 3 kovo 2008. Nuoroda tikrinta 18 kovo 2008.
- ↑ US 4531203 Fujio Masuoka
- ↑ „1987: Toshiba Launches NAND Flash“. eWeek. April 11, 2012. Nuoroda tikrinta 20 June 2019.
- ↑ „1971: Reusable Semiconductor ROM Introduced“. Computer History Museum. Nuoroda tikrinta 19 June 2019.