Audiokasetė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Audiokasetė (dažnai naudojamas trumpinimas MC) – analoginė laikmena garsiniams įrašams saugoti, sukurta 1963 metais Philips firmoje. Kasetė sudaryta iš dėžutės, ričių, juostos sukimo ir prispaudimo mechanizmo bei magnetinės juostelės, galinčios saugoti du arba keturis (kai kada – dar ir penktą – sinchronizuojantį) įrašo takelius.

TDK gaminta audio kasetė

Įvairios kasetės

Naudojant kasetę monofoniniams įrašams panaudojami du takeliai – vienas „A“ pusėje, kitas „B“. Naudojant stereofoniniams įrašams, naudojami du siauresni takeliai (esantys vietoje vieno monofoninio) „A“ pusėje ir du „B“ pusėje. Audiokasetėse dažniausiai naudojama Fe₂O₃ juosta, rečiau – CrO₂, kartais panaudojami ir elektrocheminiu arba vakuuminio garinimo būdu nusodinti metalų kristalai. Buitiniuose magnetofonuose juostos judėjimo greitis būna 4,76 cm/s, diktofonuose – 2,38 cm/s, žurnalistiniuose magnetofonuose – 4,76 arba 9,52 cm/s.

Istorija

Devintame dešimtmetyje dalis nebrangių namų kompiuterių naudojo audio kasetes kaip pigesnę lanksčių diskelių alternatyvą. Tuo pat metu gaminta geriausios kokybės (Hi-Fi) buitinė technika, naudojant analoginio signalo slėgimo metodus (pvz., Dolby-B ar Dolby-C), leisdavo gauti žymiai geresnę garso kokybę (didesnis dinaminis diapazonas, tiksliau atgaminami priekiniai signalo frontai), nei vėliau pasirodę kompaktiniai diskai, tačiau kasetės turėjo nemažai trūkumų: jose esanti juosta kartais susilamdydavo, daug kartų grojant, įrašas prarasdavo dalį kokybės dėl mechaninio dilimo, išsimagnetinimo ir pan., todėl ilgainiui audiokasetes pakeitė patogesnės laikmenos.

Dešimtame XX a. dešimtmetyje kasetes pakeitė kompaktiniai diskai, skaitmeninės kasetės, mikrokasetės, minidiskai ir kitos laikmenos.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.