August Strindberg
| Augustas Strindbergas šved. August Strindberg | |
|---|---|
| |
| Augustas Strindbergas apie 1900 m. | |
| Gimė | 1849 m. sausio 22 d. Stokholmas |
| Mirė | 1912 m. gegužės 14 d. (63 metai) Stokholmas |
| Palaidotas (-a) | Norra begravningsplatsen |
| Veikla | švedų rašytojas, dramaturgas |
 Vikiteka |
August Strindberg |
| Parašas | |
| |
Augustas Strindbergas (šved. August Strindberg, 1849 m. sausio 22 d. Stokholmas – 1912 m. gegužės 14 d. Stokholmas) – švedų rašytojas, dramaturgas.
Biografija
redaguotiTėvas buvo kilęs iš aristokratų giminės, motina – buvusi tarnaitė. 1867–1872 m. studijavo Upsalos universitete. Būdamas socialistinių pažiūrų 1883 m. buvo priverstas emigruoti, į Švediją grįžo 1898 m. 1907 m. Stokholme įkūrė „Intymųjį teatrą“.[1]
Buvo tris kartus vedęs. Iš pirmosios santuokos su Siri fon Essen turėjo Kerstiną, Kariną, Gretą ir Hansą. Po skyrybų 1892 m. vaikai su motina išvyko į Helsinkį, tėvas juos vėl pamatė tik 1911 m., telikus metams iki savo mirties. Jo duktė Karina tapo dramaturge, ištekėjo už rusų revoliucionieriaus Vladimiro Smirnovo, kuris po Spalio perversmo negrįžo į Rusiją, bet vadovavo Rusijos spaudos agentūrai Stokholme. Iš antrosios santuokos su austre Frida Uhl Strindbergas turėjo dukrą Kerstiną. Ją paliko, kai Kerstin tebuvo dveji metukai ir niekad daugiau nebematė. Ir trečiosios santuokos su danų aktore Harieta Bose sulaukė dukters Anos Marijos Hagelin (1902–2007 m.)
1911 m. vasarą leidyklai „Bonniers“ jis pardavė savo rinktinių raštų leidimo teises ir gavo 200 tūkstančių kronų honorarą (tuo laiku metinė gimnazijos mokytojo alga 1000 kronų). Didžiąją dalį honoraro jis išdalijo vaikams. Be to, 1912 m. pradžioje Švedijoje vyko tautinė rinkliava. Tai buvo savotiška švedų tautos Nobelio premija, skirta šešiasdešimt trečiajam rašytojo gimtadieniui. Jam buvo surinkta 43 tūkstančiai kronų.
Augusto Strindbergo vardu pavadintas krateris Merkurijuje.
Kūryba
redaguotiKūryboje atsispindėjo jo politinės ir filosofinės pažiūros, E. Zola natūralizmas, F. Nyčės filosofija. Ankstyvojoje kūryboje vyravo istorinė tematika, vėliau kritikavo aukštuomenės korupciją, patriarchalinę buitį, smerkė socialines ydas. Autobiografinėse knygose gausu mistikos elementų. Dramos „Freken Julija“ pratarmėje „Natūralistinė drama“ išdėstė socialinės psichologinės dramos principus.
Bibliografija
redaguoti- Raudonasis kambarys, romanas, 1879 m., Vaga, 1989 m.
- Švedų likimai ir nuotykiai, novelės, 4 t., 1882–1892 m.
- Naujoji karalystė, pamfletas, 1882 m.
- Vedybos, novelės, 2 t., 1884–1886 m.
- utopijų tikrovė, novelės, 1885 m.
- Tarnaitės sūnus, autobiografinis romanas, 1886–1887 m.
- Hemsio salos žmonės, romanas, 1887 m.
- Pamišėlio išpažintis, romanas, 1888 m., Vaga, 2008 m., ISBN 978-5-415-02061-4
- Šcheruose, romanas, 1890 m.
- Pragaras, autobiografija, 1897 m.
- Legendos, autobiografija, 1898 m.
- Vienišas, romanas, 1903 m.
- Gotiškieji kambariai, romanas, 1904 m.
- Juodosios vėliavos, romanas, 1907 m.
- Mėlynoji knyga, publicistika, 4 t., 1907–1912 m.
- Romanai. Dramos, Vaga, Pasaulinės literatūros biblioteka, 2005 m., ISBN 5-415-01573-6
- Dramos
- Meistras Olofas, 1872 m.
- Tėvas. 1887 m., Klaipėdos dramos teatras, 1989 m., Valstybinis jaunimo teatras, rež. Jonas Vaitkus, 1998 m.
- Draugai, 1887 m.
- Freken Julija, 1888 m., Valstybės teatras, 1937 m., Šiaulių dramos teatras, rež. Gytis Padegimas, 1976 m., Kauno mažasis teatras, rež. Rolandas Atkočiūnas, 1993 m., Vilniaus mažasis teatras, rež. Artūras Areima, 2010 m.
- Kreditoriai, 1889 m., Kauno dramos teatras, rež. Gytis Padegimas, 1981 m.
- Gustavas Vaza, 1899 m.
- Erikas XIV, 1899 m.
- Kelias į Damaską, trilogija, 1898–1904 m., Kauno dramos teatras, rež. Gytis Padegimas, 1986 m., Klaipėdos dramos teatras, rež. Oskaras Koršunovas, 2007 m.
- Mirties šokis, 1901 m., Panevėžio dramos teatras, rež. Juozas Miltinis, 1973 m., Ramūno Abukevičiaus atelje, rež. Ramūnas Abukevičius, 2010 m.
- Karolis XII, 1901 m.
- Engelbrechtas, 1901 m.
- Kristina, 1901 m.
- Sapnas, 1902 m., liet. k. išsp. 1973 m., Panevėžio dramos teatras, rež. Saulius Varnas, 1994 m., Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rež. Jonas Vaitkus, 1995 m.
- Šmėklų sonata, 1907 m., Kauno dramos teatras, rež. Gytis Padegimas, 1998 m., Klaipėdos dramos teatras, rež.Gintaras Varnas, 2011 m.
- Velykos, 1900 m., Šiaulių dramos teatras, rež. Gytis Padegimas, 2009 m.
Lietuvoje dar pastatyta:
- Kuri stipresnė, televizijos spektaklis, 1977 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Augustas Strindbergas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 436 psl.
Nuorodos
redaguoti- Strindbergo muziejus, Stokholmas Archyvuota kopija 2009-06-08 iš Wayback Machine projekto.