Balhė

	渤海 ; Balhė / Bohai
	Location of
Sostinė	Dunhua (698–742), Helongas (742–756), Hunčunas (785–793), Šangdzingas (756-785, 793-926)
Religija	Budizmas, konfucianizmas, daoizmas
Valdymo forma	Monarchija
	Balhės dinastija
698–719	Govangas
906–926	De Insonas
Era	Viduramžiai
- Įkurta	698 m., 698
- Užima Liao	926 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Balhė (kor. 발해/渤海 = Balhae), kiniškoje tradicijoje žinoma kaip Bohai (kin. 渤海, pinyin: Bóhǎi) – istorinė valstybė, VII–X a. egzistavusi Mandžiūrijoje (dabartinės šiaurės rytų Kinijos ir rytų Rusijos teritorijose) bei Korėjos pusiasalio šiaurinėje dalyje. Gyventojų daugumą joje sudarė vietinės tungūzų-mandžiūrų grupės tautos, o dinastija buvo kildinama iš korėjiečių valstybės Kogurio.

Istorija

Įkūrimas

Tangų Kinijai bandant įsigalėti Mandžiūrijoje, jai priešinosi vietos tautos, tokios kaip kidaniai ir mohe. Prie pastarųjų lyderio Golsa Biu prisijungė ir korėjiečių Kogurio valstybės pareigūnas De Džiungsangas. Jam mirus lyderiu tapo jo sūnus [De Džiojongas]] (大祚栄). Jis sugebėjo apsiginti nuo kinų armijos ir įsitvirtino ilou genčių regione, pasiskelbdamas karaliumi Govangu. Jo sostinė įkurta dab. Dunghua mieste.

Šiai naujai karalystei buvo suteiktas pavadinimas Džin (kor. 진/震 = Jin), kuris susijęs su šiaurės rytų kryptimi tradicinėje Rytų Azijos kosmologijoje. Taigi, pavadinimas žymėjo šalies padėtį Kinijos atžvilgiu. Vėliau, 713 m., Kinija suteikė karalystei Bohai protektorato pavadinimą, ir tik 762 m. pripažino ją kaip atskirą karalystę.

Klestėjimas

Valdant karaliui Muvangui (719–737), Balhė sėkmingai įsitvirtino tarp savo kaimynų – Tangų imperijos vakaruose, Šilos pietuose ir Amūro mohe šiaurėje. Jis keletą kartų nusiaubė Kinijos imperijos pakraščius ir sudarė sąjungą su Japonija prieš Šilą. Japonija ir Balhė palaikė draugiškus santykius: net 34 kartus pasiuntiniai iš Balhės lankėsi Japonijoje, ir net 13 kartų Japonijos pasiuntiniai lankėsi Balhėje.

Munvangas (737–793) ne tik kad pasiekė Kinijos pripažinimo, bet netgi pats drįso tituluotis imperatoriumi. Be to, jis užmezgė prekybinius ryšius su Šila, išplėtė teritoriją į šiaurę, užimdamas mohe gentis, ir į vakarus, užimdamas Liaodongą. 742 m. jis perkėlė sostinę į dab. Helongą, kuris pavadintas „Centrine sostine“. 756 m. netoli Dzingpo ežero jis įkūrė Šangdzingą, kuris tapo svarbiausiu Balhės miestu. Taip pat, Kinijos pavyzdžiu savo šalyje jis įsteigė akademiją.

IX a. I pusėje, valdant karaliui Sonvangui, Balhė kontroliavo didžiąją dalį Mandžiūrijos, įskaitant ir Liaodongą, mohe gentis. Valstybė buvo tvarkingai valdoma, skirstoma į 15 prefektūrų ir turėjo 5 sostines.

Žlugimas

Nuo IX a. vidurio nebeliko rašytinių šaltinių apie Balhę. Manoma, kad valstybei katastrofiškas buvo 946 m. Bektu ugnikalnio išsiveržimas. Tikriausiai šalį silpnino ir tarpgentiniai konfliktai. Visa tai lėmė centralizacijos menkėjimą.

926 m. vakariniai Balhės kaimynai kidaniai iš Mongolijos plynaukštės po ilgos apgulties užėmė Balhės sostinę ir pavertė ją savo valda, pervardindami į Dongdan. Didelė dalis Balhės gyventojų migravo į Kinijos imperiją ir Korėją. Dalis kitų vėliau Mandžiūrijoje sukūrė savo valsytybes, tokias kaip Vėlyvoji Balhė ar Džionganas.

Administracija

Savo klestėjimo laikais Balhė turėjo 5 sostines, kurios buvo vadinamos pagal pasaulio kryptis. Svarbiausia sostinė buvo Aukštutinė sostinė Šangdzingas, o jai pavaldžios buvo Centrinė sostinė, Rytinė sostinė, Pietinė sostinė ir Vakarinė sostinė.

Visa valstybės teritorija buvo skirstoma į 15 prefektūrų (府), kurioms priklausė 62 provincijos (州).

Kultūra

Budistinė stela su kinišku įrašu

Balhė buvo tipiška sinosferinė valstybė, kuri didelę dalį savo kultūros buvo perėmusi iš Tangų Kinijos. Šalyje klestėjo konfucianizmo filosofija, buvo statomos budistinės šventyklos ir kiti pastatai. Pagrindinė rašytinė kalba buvo klasikinė kinų. Netgi valstybės sostinė, Šangdzingo miestas, buvo pastatytas pagal Kinijos sostinės Čangano pavyzdį.

Valstybės valdymas rėmėsi kiniškais modeliais ir konfucianizmo filosofija. Šalyje egzistavo ministerijos, kontrolės įstaigos, egzaminų sistema, leidusi atrinkti geriausius pareigūnus valstybės tarnyboms. Valstybės švietimą centralizuotai prižiūrėjo speciali akademija. Laikas kinišku pavyzdžiu buvo skaičiuojamas pagal eras, tačiau Balhės valdovai skelbė savo eras, taip rodydami nepriklausomybę nuo Kinijos.

Valstybė ne kartą gabenosi iš Kinijos klasikinius kanonus, o Kinijos kronikose vadinama tolima šalimi, kur puoselėjama kiniškumo dvasia. Tiesa, kai kuriuose šalies kultūriniuose aspektuose yra gana ryški vietinių mandžiūriškų tautų, o taip pat Korėjos įtaka. Manoma, kad šalyje gyveno mandžiūrų potėviai mohe, iš Kogurio migravę korėjiečiai, o taip pat tiurkai, kidaniai, šivėjai. Kai kuriuose tekstuose pasitaiko mandžiūrų kalbų žodžių, pvz., valdovo titulas ar giminių pavadinimai.

Politizavimas

Balhės valstybė yra svarbi kelių tautų tapatybei, ir dėl jos tikslios kilmės nėra sutariama. Didžioji dauguma senovinių Rytų Azijos šalių tekstų šią valstybę prisikiria pirmiausia mohe tautai, kuri greičiausiai sudarė pagrindinį gyventojų sluoksnį. Kadangi laikoma, jog šie buvo tiesioginiai džurdžėnų, o vėliau ir mandžiūrų protėviai, Balhė yra svarbi mandžiūrų istorijoje. Mandžiūriškoji Balhės linija yra palaikoma didelės dalies Kinijos istorikų, ir apie tai liudija nemažai senovinių tekstų. Pvz. „Naujoji Tangų knyga“ teigia, jog Balhė kilo iš Sumo mohe, kurie susiviniję su Gogurjo žmonėmis pakeitė savo pavardę į De (大). Šią versiją palaiko ir korėjiečių istorija Samguk Sagi, ir IX a. japonų istorinis tekstas „Ruijū Kokushi“, ir džurdžėnų „Dzin dinastijos istorija“.

Nors senosios Korėjos kronikos neįtraukia Balhės istorijos, nuo XVIII a. linkstama laikyti Balhę Korėjos istorijos dalimi. Ši versija pabrėžia, kad valstybės įkūrėjas buvo Kogurio (t. y. korėjietiškos) kilmės, ir valdantysis sluoksnis kalbėjo korėjietiškai. Taigi, Balhė buvo tiesioginė Kogurio tradicijų ir valstybingumo pratęsėja (kai kuriuose senoviniuose dokumentuose ji netgi vadindavo save Kogurio). Tai leidžia korėjiečiams pagrįsti teritorines ambicijas, kad Mandžiūrija patenka į Korėjos istorijos sferą, kuri buvo prarasta.

Valdovai


Mandžiūrijos istorija
(Kočiosonas)
Donghu
Šiongnu
Vuhuanai	Sušenai
Šianbai
Kumo ši	Mohe
	Balhė
Liao (Kidaniai)
Džin (Džurdžėnai)
Yuan > Ming
Čing dinastija (Mandžiūrai)
Kinijos Respublika	Tolimųjų Rytų Respublika
Mandžukas
Kinija (Šiaurės rytų Kinija)	Rusija (Rusijos Tolimieji Rytai)

#	Vardas		Valdymas	Pomirtinis vardas		Era
#	Lietuviškas	Hangulis/Hanja	Valdymas	Lietuviškas	Hangul/Hanja	Romanizacija	Hangul/Hanja
1	De Džiojongas	대조영 (大祚榮)	698–719	Govangas	고왕 (高王)	nebuvo	nebuvo
2	De Muje	대무예 (大武藝)	719–737	Muvangas	무왕 (武王)	Inan	인안 (仁安)
3	De Hummu	대흠무 (大欽茂)	737–793	Munvangas	문왕 (文王)	Daeheung Boryeok	대흥 (大興) 보력 (寶曆)
4	De Voni	대원의 (大元義)	793	nebuvo	nebuvo	nebuvo	nebuvo
5	De Huajo	대화여 (大華璵)	793-794	Songvangas	성왕 (成王)	Jungheung	중흥 (中興)
6	De Sungrinas	대숭린 (大嵩璘)	794–809	Gangvangas	강왕 (康王)	Jeongryeok	정력 (正曆)
7	De Vonju	대원유 (大元瑜)	809–812	Džiongvangas	정왕 (定王)	Yeongdeok	영덕 (永德)
8	De Oni	대언의 (大言義)	812–817?	Huivangas	희왕 (僖王)	Jujak	주작 (朱雀)
9	De Mjongčiungas	대명충 (大明忠)	817?–818?	Ganvangas	간왕 (簡王)	Taesi	태시 (太始)
10	De Insu	대인수 (大仁秀)	818?–830	Sonvangas	선왕 (宣王)	Geonheung	건흥 (建興)
11	De Idžinas	대이진 (大彝震)	830–857	Nežinomas	Nežinomas	Hamhwa	함화 (咸和)
12	De Gonhuangas	대건황 (大虔晃)	857–871	Nežinomas	Nežinomas	Nežinomas	Nežinomas
13	De Hjonsokas	대현석 (大玄錫)	871–895	Nežinomas	Nežinomas	Nežinomas	Nežinomas
14	De Vihe	대위해 (大瑋瑎)	895–906	Nebuvo	Nebuvo	Nežinomas	Nežinomas
15	De Insonas	대인선 (大諲譔)	906–926	Nebuvo	Nebuvo	Nežinomas	Nežinomas