Besivystanti šalis

Besivystanti šalis – valstybė, kuri dėl savo ekonominio, socialinio ir politinio išsivystymo yra palyginti žemesnėje stadijoje negu išsivysčiusios šalys. Tokia valstybė šnekamojoje kasdienėje kalboje laikoma skurdžia. Priskyrimas priklauso nuo išsivystymo kriterijaus pasirinkimo. Besivystančių šalių grupei priskiriama apie 120 valstybių, kurios negali būti apibūdintos kaip išsivysčiusios arba pereinamosios ekonomikos šalys. Jose gyvena apie 80 % pasaulio gyventojų.

Sąvoka

Terminas „Besivystanti šalis“ yra palyginti neutralus ir neturintis vertinančio atspalvio. Nepaisant daugybės bandymų, visuotinio ir vieningo apibrėžimo šiai sąvokai dar nėra. Besivystančioms šalims padėti yra skirta ištisa veiklos sritis – vystomasis bendradarbiavimas.

Buityje ir net žiniasklaidoje yra paplitę tokie sąvokos sinonimai, kaip „trečiojo pasaulio šalys“, „trečiasis pasaulis“, „trečiosios šalys“, „vargingiausios šalys“ arba „skurstančios šalys“ ir pan. Tokie terminai yra ginčytini ir bent jau specialistų netoleruojami. Jungtinių tautų organizacijos 1949 m. paskelbtoje programoje buvo terminas „neišsivysčiusios šalys“, tačiau pastarųjų gyventojams jis pasirodė esąs įžeidžiantis ir todėl nei JTO, nei Pasaulio bankas tokių terminų nebenaudoja.

Sąvoka „Trečiasis pasaulis“

Neprisijungusiųjų valstybių judėjimo nariai (tamsiai mėlyna) ir stebėtojai (žydra)

Terminas „Trečiasis pasaulis“ atsirado XX a. 6-ajame dešimtmetyje ir pradžioje turėjo ryškų politinį atspalvį. Anuomet šitaip buvo vadinamos šalys, kurios šaltojo karo metais neprisijungė nei prie Tarybų Sąjungos vadovaujamo komunistinio Rytų bloko, nei prie Vakarų valstybių su Jungtinių Amerikos Valstijų priešaky. Pačios trečiojo pasaulio šalys priėmė šią sąvoką per „neprisijungusiųjų“ šalių organizaciją, kuriai ilgą laiką vadovavo Jugoslavija, Indonezija ir Egiptas.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje, besibaigiant įtampai tarp Rytų ir Vakarų, imta reikalauti atsisakyti šios sąvokos, o 1992 m. vokiečių politologas Ulrichas Menzelis išleido knygą „Trečiojo pasaulio pabaiga“, kurioje paskelbė tezę, kad „antrasis pasaulis dingo, todėl nebegali būti ir trečiojo pasaulio“. Oficialios institucijos ir specialistai nebenaudoja sąvokos „trečiasis pasaulis“, tačiau iš kasdienės šnekamosios kalbos ji dar nėra išnykusi.

Besivystančioms šalims būdingi požymiai

Pasaulio valstybių priskyrimas besivystančioms šalims susilaukia kritikos, tačiau įvairūs autoriai įžvelgia besivystančioms šalims būdingų bendrų požymių: ekonominių, ekologinių, demografinių, gyventojų sveikatos rodiklių, sociokultūrinių ir politinių bendrumų.

Ekonominiai požymiai

Žemiausių pajamų šalys (Pajamos 1 gyventojui – mažiau negu 745 JAV dolerių per metus), Šaltinis: Pasaulio bankas, 2001 m.

Daugeliui besivystančių šalių būdingas ribotas eksportuojamų prekių rinkinys (pvz., vien žemės ūkio produktai arba vien naudingos iškasenos) ir ūkio orientacija į pramoninių šalių poreikius. Tai dažnai paveldėta iš kolonijinės praeities.

Kiti ekonominiai požymiai:

menkos pajamos, tenkančios vienam gyventojui;
išskirtinai dideli pajamų ir turto pasiskirstymo tarp visuomenės sluoksnių kontrastai;
neišsivystę taupymo ir investavimo įgūdžiai;
pasyvus prekybos balansas;
nedidelė eksportuojamų prekių įvairovė;
didelės užsienio skolos;
kapitalas išvežamas;
stiprios regioninės disproporcijos tarp centro ir periferijos;
didelis nedarbas;
neišvystyta infrastruktūra.

Ekologiniai požymiai

Neregistruota gyvenvietė šalia sąvartyno, Indonezija

Daugelyje besivystančių šalių pastebimos didelio masto ekologinės problemos. Jungtinių tautų organizacijos aplinkosauginė programa UNEP yra paskelbusi išvadą, kad besivystančiose šalyse nustatyta apie 90 % pasaulinio floros ir faunos rūšių nykimo atvejų, ten stebimos didžiausios dirvožemio erozijos ir sparčiausiai nyksta miškai. Kadangi natūralūs gamtos ištekliai ten yra vieni didžiausių turtų, ekologinės krizės ypatingai skaudžiai paliečia besivystančias šalis. Čia atsakomybė tenka ir išsivysčiusioms pramonės šalims, o aktualus pavyzdys – debatai dėl Kioto protokolo.

Atskiroms besivystančioms šalims būdingi ir šie požymiai:

žala aplinkai, kurią padarė nekontroliuojama miestų plėtra,
grėsmė biologinei įvairovei,
atogrąžų miškų naikinimas,
dėl nepakankamų aplinkosaugos standartų kenkiama gruntiniams vandenims,
tankiausiai apgyvendintuose regionuose pavojingai užterštas oras.

Demografiniai požymiai

Nigerio gyventojų piramidė (2005 m.) turi besivystančioms šalims būdingą formą: daug vaikų, trumpa gyvenimo trukmė

Besivystančioms šalims yra būdingas greitas ir dažniausiai nekontroliuojamas gyventojų skaičiaus augimas, o gyventojų struktūrai – spartus jaunėjimas. Vyresnių gyventojų mirštamumui įtakos turi dažnos pandemijos ir pirmiausia AIDS (pvz., Botsvanoje ŽIV virusų yra infekuoti apie 40 proc. suaugusiųjų gyventojų). Kiti demografiniai ypatumai:

aukštas gimstamumo lygis;
nors ir mažėjantis, bet vis dar aukštas kūdikių ir vaikų mirštamumas;
spartus gyventojų skaičiaus augimas;
trumpa vidutinė gyvenimo trukmė;
aktyvi migracija per valstybės sieną;
nekontroliuojama migracija šalies viduje.

Politiniai požymiai

Politinius besivystančių šalių požymius daugeliu atveju sąlygojo ne tik politinio elito silpnumas ar politinių institucijų nepakankamas stabilumas, bet ir ribota valstybės įtaka šalies provincijose. Kiti politiniai požymiai:

autoritarinė valstybė (nedemokratinės struktūros, karinės diktatūros);
žmogaus teisių pažeidimai;
kariniai konfliktai su kaimyninėmis valstybėmis ir didelės išlaidos ginklavimuisi;
visuomenė prastai vertina politines institucijas;
menkas didžiausių pajamų apmokestinimas;
politinis nestabilumas;
pilietiniai karai arba jiems artima padėtis, atskirais atvejais privedanti iki visiško valstybingumo žlugimo.

Besivystančių šalių sąrašas

TVF sudarytas Besivystančių šalių sąrašas 2010 m.^[1]

Besivystančios šalys nepaminėtos TVF

Pažengusių šalių sąrašas

Honkongas (po 1997 m.)
Singapūras (po 1997 m.)
Pietų Korėja (po 1997 m.)
Taivanas (po 1997 m.)
Kipras (po 2001 m.)
Slovėnija (po 2007 m.)
Malta (po 2008 m.)
Čekija (po 2009 m.)
Slovakija (po 2009 m.)

Susiję straipsniai

Literatūra

Nohlen, Dieter (Hrsg.): Lexikon Dritte Welt: Länder, Organisationen, Theorien, Begriffe, Personen, Reinbek bei Hamburg: Rowohlt 2002, ISBN 3-499-61468-5
Nuscheler, Franz: Lern- und Arbeitsbuch Entwicklungspolitik, Dietz, Bonn 2004, ISBN 3-8012-0350-6
Todaro, Michael P.: Economic Development, Essex 2006, 9. ed., Pearson Addison-Wesley, ISBN 0-321-31195-7

Nuorodos

Išnašos

↑ IMF Emerging and Developing Economies List. World Economic Outlook Database, April 2010.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 World Economic Outlook, International Monetary Fund, April 2009, second paragraph, lines 9–11.

[1] IMF Emerging and Developing Economies List. World Economic Outlook Database, April 2010.

[imf-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 World Economic Outlook, International Monetary Fund, April 2009, second paragraph, lines 9–11.

[1]

[2]