Briedis

Alces alces
Briedis (Alces alces)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Porakanopiai ( Artiodactyla) Pobūris: Atrajotojai ( Ruminantia) Šeima: Elniniai ( Cervidae) Gentis: Briedžiai ( Alces) Rūšis: Briedis ( Alces alces)
Paplitimas
Binomas
Alces alces Linnaeus, 1758

Kitos reikšmės – Briedis (reikšmės).

Briedis (Alces alces) – stambus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.

Išvaizda

Briedė

Nugara, šonai ir krūtinė vasarą tamsiai rudos spalvos, papilvė, apatinė ir vidinė kojų dalys baltos. Žiemą kailis truputį šviesesnis, pilkšvesnis. Snukis kuprotas. Pasmakrėje kabo 20–30 cm ilgio, apaugusi ilgais plaukais odos raukšlė – „barzda“, kuri briedžiui senstant mažėja.

Patinai sveria daugiau kaip 550 kg, patelės apie 400 kg. Patino kūno ilgis 210–273 cm, patelės 206–250 cm, aukštis ties gogu: patino – 160–206 cm, patelės – 159–192 cm.

Ragai

Būna dviejų tipų: mentėti ir šakoti. Auga pakrypę į galvos šonus (elnių ir stirnų ragai auga statmenai kaktikauliui).

Jaunikliui patinui ketvirtą ar penktą mėnesį pradeda augti ragų kelmeliai, o pirmieji ragai – kitų metų balandžio-gegužės mėnesiais. Suaugę patinai ragus meta spalio, lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Kitų metų ragai pradeda augti vasario-kovo pabaigoje-balandžio mėnesį, o nusitrina rugpjūčio mėnesį. Jaunesni, seni ir sergantys briedžiai ragus meta gruodžio-sausio, o kartais tik vasario mėnesį. Gražiausius, geriausiai išsivysčiusius ragus turi 8-10 metų patinai. Briedžių ragai būna mentėti, siauramenčiai ir šakoti. Jų svoris – iki 15 kg.

Biologija

Jauniklis

Vasarą gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, žiemą dažniausiai pušynuose. Veiklus ištisus metus. Briedis remiasi dviem pirštais, antros poros pirštų atspaudus galima rasti tik sniege, purioje, klampioje durpinėje dirvoje arba briedžiams šuoliuojant. Nors briedis stambus, tačiau labai judrus žvėris ir labai pasitikintis aplinkiniais, dėl to lengvai nušaunamas, ypač dabartinių gerai ginkluotų brakonierių. Žiemą briedžiai gyvena mišriais pulkais.

Poruojasi rugpjūčio pabaigoje-spalio pradžioje. Nėštumas – 7,5-8 mėnesiai. Jauniklius (1-2, kartais 3) atsiveda gegužės-balandžio mėnesiais. Jaunikliai oranžiškai rudos spalvos, labai ilgomis kojomis, pirmomis dienomis silpnokai vaikšto. Pienu maitinami apie 3,5-4 mėnesius, žolę pradeda ėsti jau kelių dienų amžiaus.

Briedis neblogai plaukia.

Mityba

Minta augaliniu maistu: medžių šakomis, lapais, žieve, pumpurais bei žolėmis. Mėgstamiausias maistas - poliarinis gluosnis ir Aliaskos gluosnis. Taip pat grybais. Žiemą, susitelkę pušų jaunuolynuose, nukandžioja ištisus pušelių plotus. Per parą suėda iki 13 kg pašarų.

Amžius

Gyvena apie 20-25 metus.

Priešai, nykimo priežastys

Gamtoje priešų beveik neturi, bet dažnai nukenčia nuo brakonierių ir žūsta keliuose.

Veiklos žymės

• Nulaužytos pušelės, nukandžiotos karklų krūmų šakos;
• Nulaupyti uosių, ąžuolų, drebulių, guobinių, eglių, šermukšnių kamienai;
• Ragais nutrinti kamienai;
• Guoliai;
• Pėdos sniege, purioje žemėje;
• Išmatų krūvelės.

Vertė

Puošnus ir įdomus gyvūnas, daugeliui asocijuojasi su didelėmis gūdžiomis giriomis, plačiomis pelkėmis. Numesti ragai tinka papuošalams, sagoms, įrankių kotams, baldams gaminti.

Lietuvoje

Lietuvoje paplitęs europinis briedis (Alces alces alces). Apyretis. Oficialiai 2006 m. jų buvo apie 4200. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, pelkėse, žiemą – pušų jaunuolynuose. Vasarą maitinasi žole, žiemą – krūmų, medžių žieve.

Medžioklė

Medžiojamasis gyvūnas. Lietuvoje per 2005–2006 m. medžioklės sezoną sumedžiota 112 briedžių. Patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., pateles nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir jauniklius nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.

Kita

Lietuvoje žodis Briedis yra vyriška pavardė.

Briedis kaip simbolis naudojamas Lietuvos ir kitų šalių heraldikoje.

Taip pat skaityti

• Vietinės Lietuvos žinduolių rūšys

Šaltiniai

Vikižodynas

Literatūra

A. Navasaitis, K. Pėtelis „Medžioklė“. – ISBN 9986-756-38-3

Kęstutis Čepėnas. Briedis. Girių karalius. Kaunas: Lututė, 2014. – 168 p. – ISBN: 978-9955-37-164-9