Chanas
Chanas (mong. хаан, turk. kağan) – daugiausia viduramžiais paplitęs Azijos šalių valdovo arba vienas aukščiausių diduomenės titulų. Iš pradžių reiškė genties vadą (pvz., Afganistane, Persijoje). Seldžiukų laikais chano titulas tapo tapatus kunigaikščiui, XIII-XIV a. Mongolijos imperijoje chanu vadintas uluso valdytojas.
Chanais titulavosi Aukso ordos, Krymo totorių, Mogolų imperijos valdovai. Sefevidų Persijos laikais chanas buvo srities valdytojas. Be to, chano titulas kartais tapdavo valdovo vardo sudėtine dalimi, pvz., Čingischanas[1].
Chanų valdomos valstybės dažnai vadintos chanatais.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Chanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003