Chimerizmas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Chimerizmas – kelių skirtingų organizmų (kilusių iš skirtingų zigotų) ląstelių sambūvis viename organizme.

Graikų mitologijoje chimera buvo sutvėrimas su liūto galva, ožkos liemeniu ir gyvate vietoj uodegos.

Terminas vartojamas:

• hematologijoje – įvertinant alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos efektyvumą.
• genetikoje – apibūdinant organizmus, kurie dėl įvairių priežasčių turi skirtingų individų ląsteles.
  • Žinomi atvejai, kada neidentiški dvyniai turėjo savo sibso kraujo ląstelių (vaisiaus stadijoje jų placentos susisiekė ir dėl pažeidimo kraujodaros ląstelės pateko į sibso kraujotakos sistemą).
  • Augalų pasaulyje chimeros labai dažnos dėl skiepijimo.

Chimerizmas hematologijoje

Chimerizmo rūšys

• visiškas chimerizmas (complete chimerism – CC) – tik donoro ląstelės;
• mišrus chimerizmas (mixed chimerism – MC) – ir donoro, ir recipiento ląstelės;
• „skilęs“ chimerizmas (angl. split chimerism);
• mikrochimerizmas – <1 % donoro ląstelių.

Chimerizmo nustatymas

Pagrindinis principas – donoro ir recipiento polimorfinių genetinių žymenų ar jų produktų skirtumų nustatymas (diskriminacija). Žymenų pasirinkimai ir metodo jautrumas priklauso nuo ligos, pageidaujamo jautrumo ir lyčių skirtumų.

„Auksiniu“ kiekybinės chimerizmo analizės standartu laikoma fluorescencija pagrįsta STR/VNTR (nepastovių tandeminių pasikartojimų polimorfizmų) polimerazinė grandininė reakcija (PGR).

Chimerizmas piktybinių ligų atvejais

Recipiento ląstelių radimas gali rodyti:

• leukeminių ląstelių išlikimą;
• normalių hematopoetinių ląstelių išlikimą;
• abu variantus.

MC sumažina gydomąjį GvL (angl. graft - versus - leukemia: „įskiepis prieš leukemiją“) efektą ir palengvina piktybinių ląstelių proliferaciją.

Chimerizmas yra dinaminė būklė ir tyrimai turi būti atliekami pakartotinai nedideliais laiko intervalais.

Chimerizmo analizė suteikia informaciją apie:

• alloreaktyvumą (t. y. GvHD ar transplanto atmetimą – padeda identifikuoti didelės rizikos pacientus);
• transplantato toleranciją (prigijimą);
• ligos recidyvą.

Todėl potransplantacinė stebėsena padeda pasirinkti tam tikrai dinaminei būklei tinkamiausią gydymą ir atrinkti didelės rizikos pacientus.

KČT atveju chimerizmo tyrimas yra būtina prielaida tolesnei įskiepio manipuliacijai (keičiant šeimininko imunologinę būklę ar taikant DLI – donorinių limfocitų infuziją).