Daubarių piliakalnis
| Daubarių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Daubarių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Mažeikių rajonas | ||
| Seniūnija | Tirkšlių seniūnija | ||
| Aukštis | 8 m | ||
| Plotas | 51x26, 8x3 | ||
| Priešpilis | nėra | ||
| Naudotas | 1 tūkstantmetis pr. m. e. - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1966 | ||
| Tirtas | 1975–1976 m. | ||
| Registro Nr. | A770KP / 23949, 23950, 5337 / AR619 A771K1P / 23951, 23952, 5338 / AR620 | ||
Daubarių piliakalniai – du piliakalniai ir gyvenvietė Mažeikių rajone, Daubarių kaime, Tirkšlių seniūnija, Ventos ir Viešetės santakoje. Pasiekiami nuo Mažeikių pietvakarinio apvažiavimo, važiuojant iš rytų – pervažiavus Vešetę į dešinę šiaurės kryptimi 300 m keliuku – yra priekyje, didesnis piliakalnis - už Vešetės. Apie 0,5 km į rytus nuo šių piliakalnių yra Daubarių alkavietė, vadinama Gojumi.
Piliakalnis
redaguoti
Pirmasis (didesnysis) piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A770K1P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR619) įrengtas Viešetės dešiniajame krante, slėnyje esančioje atskiroje kalvoje. Dabar čia yra du piliakalnių likučiai, kuriuos suformavo kilpuodama Vešetė, jį perskyrusi į dvi dalis. Didesnė piliakalnio dalis liko Viešetės dešiniajame krante. Šios dalies aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 51x26 m dydžio. Šlaitai statūs, 8 m aukščio. Iš šiaurės piliakalnį juosia pelkė, iš rytų – dirbamas laukas. Iš vakarinės ir pietinės pusių piliakalnis nuplautas, pietinis šlaitas eroduoja ir dabar. Šlaitai apaugę retokais lapuočiais, aikštelė dirvonuoja. Joje rastas 0,5-1,0 m storio kultūrinis sluoksnis, aptikta gynybinės užtvaros liekanų.[1]
150 m į pietus nuo šio piliakalnio, Viešetės kairiajame krante, prie santakos su Stulpu yra likęs piliakalnio vakarinis šlaitas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A771K1P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR620). Jis nupjauto kūgio formos, stačiais 8 m aukščio šlaitais, su 8x3 m dydžio aikštele, iškasinėta duobėmis. Ši piliakalnio dalis dirvonuoja, joje auga keli lapuočiai.[2]
2009 m. atlikti Daubarių I ir Daubarių II piliakalnių su gyvenviete konservavimo darbai. Darbus, kurių bendra vertė daugiau nei 526 tūkst. litų, finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybė. Darbų metu sutvirtintas Viešetės upelio ardomas I piliakalnio šlaitas, išretinti želdiniai, suformuota žolinė danga. Įrengti pėsčiųjų takai, laiptai į piliakalnius, tiltelis per upelį, informaciniai stendai ir rodyklės, atokvėpio ir apžvalgos aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė.[3]
Tyrimai
redaguoti1975 m. Vytautas Daugudis didesnėje piliakalnio dalyje ištyrė 274 m² dydžio plotą, rado iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį su medinių įtvirtinimų pėdsakais, akmenų grindiniais, lygia keramika. Aikštelės pakraščiuose stovėjo 1,5-2 m pločio medinis gynybinis statinys, kurio vidus buvo grįstas nedideliais akmenimis, o iš horizontalių rąstų suręstas moliu apkrėstas sienas prilaikė 15-20 cm skersmens įkasti stulpai.
1976 m. V. Daugudis mažesnėje piliakalnio dalyje ištyrė 4 m² dydžio plotą, rado iki 20 cm storio kultūrinį sluoksnį. Archeologiniai tyrimai parodė, kad čia esantis kultūrinis sluoksnis sudarytas iš dviejų skirtingų laikotarpių sluoksnių - žemesnysis priklausė I m. e. tūkstantmečio pirmajai pusei, o viršutinis V-VIII ir IX-XIII amžių sluoksniui.
Gyvenvietė
redaguotiRytų – pietryčių pašlaitėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1975-1976 m. Joje rastas 0,2-1,5 m storio I tūkstantmečio - XIII a. kultūrinis sluoksnis su iš akmenų krauta krosnimi, stulpavietėmis, židiniais, geležies lydymo krosnelės liekanomis, joje rasti geležiniai strėlių antgaliai, ylos, peiliai, lazdelinis smeigtukas, pjautuvo dalis, žalvarinė apyrankė, pasaginė segė, žiedai, įvairių žalvarinių dirbinių liekanų, akmeniniai verpstukai, galąstuvas, moliniai svoreliai, lygi, grublėta bei žiesta keramika. Juvelyrui priskiriamoje sodyboje aptikti 4 tošiniai maišeliai su žalvario laužu. Gyvenvietės rytiniame krašte ištirta 70 m ilgio, 4 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne, iki 1,5 m gylio gynybinio griovio atkarpa. Griovys gyvenvietei apsaugoti buvo iškastas I tūkstantmečio viduryje.
Istorija
redaguotiManoma, kad piliakalniuose buvo įsikūrusi Viešetės (Vesete) gyvenvietė, kuri minima 1253 m Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Dapšių piliakalnis 11 km Jautakių piliakalnis 4,5 km |
Griežės piliakalnis 19 km Leckavos piliakalnis 10 km |
| ||||||||
| Vadagių piliakalnis 14 km Girdenių piliakalnis 27 km |
|
Lokavos piliakalnis 34 km | |||||||||
| Sedos piliakalnis 17 km Rimolių piliakalnis 16 km |
Buožėnų piliakalnis 27 km Džiuginėnų piliakalnis 33 km |
Gyvolių piliakalnis 8 km Papilės piliakalnis 19 km | |||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vytautas Daugudis. Daubarių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 513 psl.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 50-51 (Nr. 136-137)
- ↑ Antanas Eičas. Sutvarkyti Daubarų piliakalniai.
- Bronius Dakanis. Mažeikių rajono archeologinių paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 188–189.
- Vytautas Daugudis. Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, 1977. p. 20–27.
- Vytautas Daugudis. Daubarių (Mažeikių raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. p. 101–108.
- Stasys Ličkūnas. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas. Šiauliai. 1934. Nr. 1, p. 49–51.