Demiurgas (sen. gr. δημιουργός = dēmiurgos – 'amatininkas, kūrėjas'[1]) – pasaulį iš amžinos pirmapradės materijos, chaoso kuriantis Dievas Platono filosofijoje.[2] Demiurgas priešpastatomas krikščioniškajam Dievui, kuris pasaulį sukūręs iš nieko (creatio ex nihilo).[2]

Heleniškoji samprata

redaguoti

Demiurgo terminą Platonas vartojo dialoge „Timajas“.[3] Kartais laikoma, kad Demiurgas – platoniškoji aktyviojo intelekto personifikacija.[3] Demiurgo terminą vartojo ir kiti filosofai, kaip antai Filonas Aleksandrietis, neoplatonikai, gnostikai.[2] Dualistinėje gnostikų pasaulio sampratoje Demiurgas – viena iš blogio jėgų, jam priskiriama atsakomybė už neapkenčiamo materialaus pasaulio sukūrimą.[3] Aukščiausiajam gėrio Dievui Demiurgas, gnostikų supratimu, esąs absoliučiai svetimas.[3]

Religijotyroje

redaguoti

Religijotyroje demiurgu vadinamas mitinis veikėjas, kuriantis medžiagiškąjį pasaulį, kosminę sąrangą. Paprastai vaizduojamas kaip amatininkas – kalvis, puodžius, audėjas. Pavyzdžiui, kalvis Hefaistas gamina skydą, atitinkantį pasaulietinio gyvenimo modelį, suomių kalvis Ilmarinenas nukala Saulę, Mėnulį ir stebuklingąjį Sampo, egiptiečių dievas Chnumas pasaulį ir žmones sutveria puodžiaus rateliu, o indų Višvakarmanas – tašytojas, kalvis, audėjas – sukuria regimą pasaulį.[4]

Daugelyje mitologinių sistemų susilieja demiurgo ir dangaus dievo paveikslai – dievas sutvėrėjas kuria ne tik regimuosius pasaulio matmenis, tačiau visą kosmosą. Ir ne amatiniu veiksmu, o mintimi, širdimi, įvardijimu ir panašiai. Kitais atvejais demiurgas būna kaip aukščiausiojo dievo pagalbininkas. Archajinėse mitinėse sistemose demiurgas dažnai tapatus kultūriniam didvyriui, išmokančiam žmones amatų ir gudrybių.[4]

Išnašos

redaguoti
  1. Demiurgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-05.
  2. 2,0 2,1 2,2 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 90 psl.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Demiurge. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-06-03.
  4. 4,0 4,1 Мифы народов мира. Демиург , Е. М. Мелетинский – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  NODES