Didysis valymas

„Didysis valymas“ (rus. Большая чистка) – XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje vykdytų didžiausių stalinistinių represijų Tarybų Sąjungoje laikotarpis, kurio metu įsitvirtino J. Stalino diktatūra. Nuo 1937 m. iki 1938 m. buvo areštuota 1 344 923 žmonių, iš kurių 681 692 sušaudyta . Svarbiausias Didžiojo valymo vykdytojas buvo NKVD.

Rusijos stačiatikių bažnyčios vyskupas Serafimas (Čičagovas) 1937 m.

Valymo pradžia laikomas J. Stalino inspiruotas S. Kirovo nužudymas 1934 m. gruodį. 1936-1938 m. valymas pasiekė didžiausią mastą, o 1937 m. pagrįstas J. Stalino teze apie klasių kovos paaštrėjimą kuriant socializmą.

Valymo metu politiškai nepatikimi ar neparankūs pareigūnai bei kultūros veikėjai kaltinti šnipinėjimu, valstybės išdavimu, pasikėsinimų rengimais ir kitais pramanytais nusikaltimais. Pagrindiniai J. Stalino varžovai (G. Zinovjevas, L. Kamenevas, N. Bucharinas ir kiti) nuteisti parodomuosiuose procesuose 1936-1938 metais ir sušaudyti. Suimta ir nuteista didžioji dalis 1934 metais išrinktų Centrinio Komiteto narių, sušaudyta didelė dalis NKVD ir Raudonosios Armijos vadų – 3 iš 5 maršalų, 13 iš 15 komandarmų, 6 iš 7 admirolų ir t. t.

Sunaikinta nemaža dalis inteligentijos (rusų, baltarusių bei kitų tautų). 1938 m. iš V. Lenino laikų Centrinio Komiteto politinio biuro narių gyvi liko tik J. Stalinas ir L. Trockis, gyvenęs užsienyje.

Valymas turėjo ilgalaikių padarinių – sulėtėjo ūkio plėtra, dėl patyrusių aukštųjų karininkų trūkumo^{[reikalingas šaltinis]}, nesugebėjo efektyviai kariauti Žiemos kare prieš Suomiją, o įsitraukusi į Antrąjį pasaulinį karą, pradžioje (1941 m.) TSRS patyrė didžiulių nuostolių.

Susiję straipsniai

• Raudonasis teroras