Diklofenakas – nesteroidinis vaistas, skirtas kovoti su raumenų uždegimu ir sąnarių skausmais. Diklofenakas priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei. Šios grupės vaistai mažina skausmą, karščiavimą bei uždegimą. Vieni jų turi silpnesnį poveikį, kiti – stipresnį. Pavyzdžiui, aspirinas, paracetamolis, analginas labiau mažina skausmą bei temperatūrą. Vaistai, kurių veiklioji medžiaga diklofenakas, yra stipresni ir gana efektyviai slopina skausmo šaltinį – uždegimą. Diklofenakas gali būti skiriamas sergant sąnarių, kaulų, raumenų ligomis, taip pat patyrus traumą.

Diklofenakas

Veikimas

redaguoti

Diklofenakas blokuoja ciklooksigenazę (COX), todėl sumažėja prostaglandinų, dalyvaujančių uždegime, sintezė. Žmogaus organizme yra dviejų rūšių ciklooksigenazės: COX-1 ir COX-2, kurios dalyvauja normaliuose fiziologiniuose procesuose. Diklofenakas blokuoja ir COX-2, kuri skatina skausmo ir uždegimo mediatorių prostaglandinų sintezę, ir COX-1 – svarbią trombocitų agregacijai ir virškinamojo trakto gleivinės apsaugai, palaikant inkstų homeostazę. Diklofenako analgezinis ir uždegimą slopinantis poveikis pasireiškia blokuojant COX-2, tuo tarpu dėl slopinamos COX-1 pasireiškia dauguma nepageidaujamų poveikių.

Diklofenako vartojimo formos

redaguoti

Diklofenako grupės vaistų pasirinkimas gana platus – yra įvairių vaistų dozuočių ir formų:

Tepalų vartojimas

redaguoti

Tepalas, veikdamas vietiškai, mažina skausmą ir uždegimą, beveik nepatekdamas į sisteminę kraujotaką, todėl jo šalutinis poveikis, ypač virškinimo sistemai, daug mažesnis nei geriamųjų tos pačios grupės preparatų. Dėl šios priežasties tepalą rekomenduojama rinktis žmonėms, kurie ir taip nuolatos vartoja vaistus.

Tepalus rekomenduojama vartoti patyrus sporto traumą, sergant degeneracine sąnarių liga, nustačius reumatinių ligų sukeltus minkštųjų audinių pažeidimus.

Šaltiniai

redaguoti
  NODES
HOME 1
iOS 4
os 18