Dolomitinės Alpės
| Dolomitinės Alpės | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Italija
|
| Tipas | Mišrus |
| Kriterijus | vii, viii |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1287 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2009 (33-oji sesija) |
 Vikiteka: |
Dolomitinės Alpės |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Dolomitai, Dolomitinės Alpės – Pietinių Klintinių Alpių kalnų (Rytinės Alpės) grandinė dviejose šiaurės Italijos regionuose – Trentino-Pietų Tirolio ir Veneto. Kalnai yra tarp Rendenos slėnio vakaruose, Piavos slėnio rytuose ir Pustertalio šiaurėje, administraciškai padalinti beveik lygiomis dalimis tarp Pietų Tirolio, Beluno ir Trentino provincijų.[1]
Kalnai pavadinti žymaus prancūzų minerologo Déodat Gratet de Dolomieu vardu.[2] Jis pirmasis aprašė uolieną dolomitą, kuris suteikia šiems kalnams būdingas formas ir spalvas.
Dolomitai nesudaro aiškios kalnų grandinės, o susideda iš atskirų uolų grupių, kurias skiria gilūs slėniai ir perėjos. Skirtinguose šaltiniuose skirtingai nurodomos ir Dolomitų ribos. Pagal tradicinį supratimą šiaurinė Dolomitų riba yra Pusterio slėnis, rytinė – Sekstenas, Kroicbergzatelis ir Piavė, pietinė – vėlgi Piavė, linija Feltrė-Genebe/Enego ir Suganos slėnis, vakaruose Adidžės ir Aizako slėniai. Už Adidžės slėnio vakaruose yra Dolomitams priskiriama Brentos grupė.
Pagal Alpenvereinseinteilung der Ostalpen vakarinės, šalia Adidžės esančios kalnų grupės – Fleimstalerio Alpės ir Vizentino Alpės nelaikomos tikraisiais Dolomitais.
Turizmas
redaguotiDolomitai yra populiari slidinėjimo ir laipiojimo vieta. Pagrindiniai tokio sporto ir turizmo centrai yra: Rocca Pietore Veneto regione, šalia aukščiausios Dolomitų viršūnės Marmolados, Alleghe, Auronzo, Cortina d'Ampezzo, Arabba, Ortisei ir San Martino di Castrozza. Dolomituose yra vienas nacionalinis ir keli regioniniai parkai. Veikia klimato kurortai. Vasarą Dolomituose lankosi mėgėjai vaikščioti kalnų takais ir lipti į kalnus stačiais maršrutais su įrengtomis grandinėmis ir trosais.
Istorija
redaguotiPirmojo pasaulinio karo metu fronto linija tarp Italijos ir Austrijos-Vengrijos pajėgų ėjo per Dolomitines Alpes. Čia išliko šio karo laikų karinių pastatų, tunelių, šiuo metu lankomų turistų. Šie maršrutai pirmą kartą buvo nutiesti Pirmojo pasaulinio karo metais. Kortina d’Ampece 1956 m. įvyko VII žiemos olimpinės žaidynės.
Geomorfologija
redaguotiTikroji Dolomieu aprašyta uoliena bei joje esantis mineralas dolomitas sudaro tik nedidelę kalnų dalį. Dėl didelio magnio kiekio ši uoliena yra gelsvos spalvos. Didžiąją kalnų dalį sudaro balkšvai pilkos klintinės nuosėdos su nedideliu kiekiu dolomito, kas būdinga ir šiaurinėms Klintinėms Alpėms. Pasitaiko ir vulkaninės kilmės uolienų pėdsakų. Anksčiau bent kelios kalnų grupės buvo dengiamos ledynų, tačiau šiuo metu vienintelis didesnis ledynas yra Marmolados ledynas. Kalnuose paplitę spygliuočiai.
Kalnų grupės ir viršūnės
redaguotiAukščiausia Dolomitų viršūnė yra Marmolada (3 342 m). Kiti žinomiausi masyvai yra Trys Cinos Sekstenerio Dolomituose, Sela, Catinaccio (vokiškai Rosengarten), Geizlerio grupė, Langkofelio grupė.
Svarbiausios Dolomitų kalnų grupės:
Aukščiausios viršūnės
redaguoti
| Pavadinimas | Aukštis | Pavadinimas | Aukštis |
|---|---|---|---|
| Marmolada | 3344 m | Pala di San Martino | 2996 m |
| Antelao | 3264 m | Rosengartenspitze | 2981 m |
| Tofana di Mezzo | 3241 m | Marmarolė | 2961 m |
| Punta Sorapis | 3229 m | Cima di Fradusta | 2941 m |
| Monte Civetta | 3220 m | Fermedaturm | 2867 m |
| Monte Cristallo | 3199 m | Cima d’Asta | 2848 m |
| Cima di Vezzana | 3191 m | Cima di Canali | 2846 m |
| Cimon della Pala | 3186 m | Croda Grande | 2839 m |
| Langkofelis | 3181 m | Vajoletturm / Torri del Vajolet | 2821 m |
| Pelmo | 3169 m | Sass Maor | 2816 m |
| Dreischusterspitze | 3162 m | Cima di Ball | 2783 m |
| Boespitze / Piz Boè (Selos grupė) | 3152 m | Cima della Madonna (Sass Maor) | 2751 m |
| Croda Rossa | 3148 m | Rosetta | 2741 m |
| Vernelis | 3145 m | Croda da Lago | 2716 m |
| Piz Popena | 3143 m | Centrinė Grasleitenspitze | 2705 m |
| Elferkofel | 3115 m | Sciliaras | 2562 m |
| Gromanšpicė | 3111 m | Sasso di Mur | 2554 m |
| Zwölferkofel | 3091 m | Cima delle Dodici | 2338 m |
| Sass Rigais | 3027 m | Monte Pavione | 2336 m |
| Tre Cime di Lavaredo | 3003 m | Cima di Posta | 2235 m |
| Kesselkogel | 3001 m | Monte Pasubio | 2232 m |
| Fiunffingeršpicė | 2997 m |
Pagrindinės perėjos
redaguoti
| Perėjos pavadinimas | Aukštis (m) |
|---|---|
| Ombretos perėja | 2738 |
| Langkofeljoch | 2683 |
| Tschagerjoch | 2644 |
| Grasleiteno perėja | 2597 |
| Passo di Pravitale | 2580 |
| Passo delle Comelle | 2579 |
| Passo della Rosetta | 2573 |
| Vajolet perėja | 2549 |
| Passo di Canali | 2497 |
| Tierseralpljoch | 2455 |
| Passo di Ball | 2450 |
| Forcella di Giralba | 2436 |
| Col dei Bos | 2313 |
| Forcella Grande | 2262 |
| Passo Pordoi | 2250 |
| Selos perėja | 2218 |
| Passo Tre Sassi | 2199 |
| Mahlknechtjoch | 2168 |
| Gardenos perėja | 2137 |
| Passo Falzarego | 2117 |
| Fedajos perėja | 2046 |
| Passo Valles | 2032 |
| Passo Rolle | 1984 |
| Forcella Forada | 1975 |
| San Pelegrino perėja | 1910 |
| Forcella d’Alleghe | 1820 |
| Passo Tre Croci | 1808 |
| Passo di Costalunga/Karerpaß | 1753 |
| Passo di Monte Croce | 1638 |
| Passo di Ampezzo | 1544 |
| Passo Cereda | 1372 |
| Passo di Dobbiaco/Toblach | 1209 |
| Passo Duran | 1601 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dolomitinės Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 60 psl.
- ↑ Dolomites. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.