Ejakuliacija
Ejakuliacija (lot. ejaculatio – „išmetimas, išsiveržimas“; dažniausiai turima omenyje vyro ejakuliacija) – sėklos išmetimo iš varpos (pro šlaplę) fazė, sekanti po erekcijos ir frikcijų metu pasiekto lytinio susijaudinimo maksimumo. Ejakuliacija dažnai sutampa su vyro orgazmu. Didžiausią malonumą sukelia sėklą iš varpos išmetantys susitraukimai. Sąmoningai stabdant ejakuliaciją (pvz., nustojus atlikti frikcijas makštyje) ją galima vis nutolinti, tačiau tos pačios sueities metu artėjančią kitą ejakuliaciją sulaikyti darosi vis sunkiau.[1]
Ejakuliacija gali įvykti ne tik sueities metu, bet ir masturbuojantis ar preliudijos metu. Pirmoji ejakuliacija dažniausiai įvyksta lytinio brendimo metu be lytinių santykių, nakties metu (poliucija). Tai yra refleksinio pobūdžio reakcija, todėl paprastai yra nesustabdomas reiškinys. Ejakuliacijos nerviniai centrai yra stuburo smegenyse: parasimpatinis kryžkaulinės dalies 3–4 segmentuose, o simpatinis – juosmeninės dalies 1–3 segmentuose.[1]
Ejakuliacijos atsiradimas prasidėjus lytiniam brendimui vadinamas spermarche.[1]
Ejakuliacijos fiziologija
redaguotiSkiriamos dvi ejakuliacijos fazės:[1]
- išskyrimas: nugaros smegenų nervais per atitinkamų nervų skaidulas impulsai siunčiami į sėklidės prielipą ir sėklinius latakus. Vėliau sėkla patenka į sėklos išmetimo lataką, į kurį sėklinės pūslelės, prostata ir stormens liaukos išskiria savo sekretus. Tuo metu nuo varpos galo gali nutekėti nedidelis kiekis stormens liaukų išskyrų (vadinamo prejakuliato). Jos yra gleivingos, todėl palengvina lytinį aktą. Išskyrimo metu vyras jaučia didelę palaimą;
- išstūmimas: varpos pagrinde ir šlaplės sienelėje esančių raumenų ritmiški susitraukimai pliūpsniais išmeta sėklą pro šlaplės angą. Tokie ritmiški susitraukimai yra atsipalaidavimo nuo ilgalaikės raumens įtampos pavyzdys ir jie suteikia didžiulį malonumą. Išstūmimo fazė vidutiniškai ateina maždaug po penkių minučių nuo sueities pradžios. Prasidėjus šiai fazei ejakuliacijos sustabdyti nebeįmanoma.
Ejakuliacijos jėga ir išmetamos sėklos kiekis įvairūs:
- jėga: kartais sėkla gali būti išmetama tokia jėga, kad nukrenta net iki metro atstumu, o kartais gali tiesiog tik varvėti;
- kiekis: paprastai būna nuo 5 iki 7 ml (apie 500 mln. spermatozoidų), nors gali būti iki 15 ml. Be to, ejakuliato kiekis taip pat priklauso ir nuo to, kiek laiko yra praėję nuo paskutinės ejakuliacijos. Normalus sėklos kiekis ejakuliuojant būna praėjus bent dviem dienoms po paskutinės ejakuliacijos. Kai kuriems vyrams patiriamo orgazmo stiprumas tiesiogiai priklauso nuo išmetamos sėklos kiekio. Sėklos koncentracija ejakuliuojant priklauso nuo laikotarpio nuo paskutinės ejakuliacijos, sėklidžių temperatūros, lytinio susijaudinimo intensyvumo ir trukmės, amžiaus, testosterono kiekio ir kt.
Pakartotinė ejakuliacija
redaguotiKadangi ejakuliacijos refleksą skatina simpatinė nervų sistema, o erekciją – parasimpatinė, todėl ejakuliacija slopina erekciją ir po ejakuliacijos seka refrakcinis laikotarpis, kurio metu stimuliuojant varpą erekcija yra silpna arba išvis nesukeliama. Įprastai ši fazė trunka apie pusę valandos. Todėl pakartotinei ejakuliacijai pasiekti reikia tam tikro laiko – kol baigiasi pirmoji refrakcinio laikotarpio fazė – o prasidėjus antrajai reikalinga gana žymi stimuliacija (įprastų lytinių dirgiklių paprastai neužtenka, bet padeda glamonės ir felacija).
Kai kurie vyrai gali sąmoningai reguliuoti ejakuliacijos pradžią, sueities metu ją užlaikydami netgi iki valandos. Ejakuliacijos fiziologija nemaža dalimi nulemia reguliaraus sekso dažnį.
Moters ejakuliacija
redaguoti- Išsamiau žr. Moters ejakuliacija.
Moteris taip pat gali patirti ejakuliaciją, kadangi Skeno liaukos gali išskirti tam tikrą skystį orgazmo metu.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.
