Ekosistema
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ekosistema ekologijoje – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema. Tai yra organizmų bendrija tam tikroje buveinėje.
Tai vieningas darinys, kuris apima gyvus organizmus (augalus, gyvūnus ir kitus gyvuosius organizmus – biocenozę) bei jų gyvenamosios vietos veiksmių kompleksus (arba biotopus). Supaprastintai vaizduojant Biotopas + Biocenozė = Ekosistema. Kai kurie autoriai ekosistemą laiko pagrindiniu ekologijos vienetu.
Ekosistemos sąvoką 1935 metais pirmą kartą panaudojo britų botanikas Arthur Tansley. Tačiau pati sąvoka jau buvo sukurta 1930 metais A. Tansley kolegos Roy Clapham. Pagal E. Odum, ekosistema – tai sistema, apimanti visus funkcionuojančius organizmus tam tikroje teritorijoje ir sąveikaujanti su fizine aplinka, kur dėl energijos srauto tarp gyvosios ir negyvosios gamtos susiformuoja tam tikros struktūros.
Ekosistema yra dinamiška ir sudėtinga visuma, veikianti kaip ekologinis vienetas. Ekosistemą palaiko nuolat gamtoje vykstantys procesai. Medžiagos ekosistemoje juda ratu, energiją gauna iš saulės. Energijos kelias ekosistemoje yra kryptingas bet ne ciklinis. Medžiagų judėjimas ekosistemoje gali būti gana uždaras, tačiau ne energijos. Medžiagų judėjimą gyvieji organizmai veikia kaip:
- vartotojai (heterotrofai), maitinasi gamintojais arba kitais vartotojais (ypač gyvūnai, įskaitant žmones),
- gamintojai (autotrofai), gaminantys organines medžiagas iš neorganinių ir energijos (saulės šviesa, cheminė energija), visų pirma augalai ir bakterijos,
- skaidytojai, kurie mirusius gamintojus ir vartotojus suskaido į neorganines daleles (daugiausia bakterijos ir grybai).
Esant visoms trims grupėms ekosistema gali išlikti gana autonomiška.
Visi toje vietovėje gyvenantys organizmai sudaro bendriją. Ekosistema, kaip buveinė, gali būti labai skirtingo dydžio. Tai gali būti tropinis miškas arba netgi žmogaus virškinamasis traktas (mikrobų ekosistema).
Skirtingos ekosistemos paprastai skiriamos geografinių barjerų, tokių kaip dykumos, kalnai, vandenynai arba yra kitaip izoliuotos (pvz., ežerai, upės). Ekosistemos ribos nėra griežtos, ekosistemos viena su kita persidengia. Iš principo visą Žemę galima laikyti viena ekosistema arba ežerą dalinti į keletą ekosistemų, priklausomai nuo pasirinkto masto.
Organizmai ekosistemoje paprastai yra gerai nusistovėjusiame balanse tarpusavyje ir su jų aplinka. Kiekvienas jos elementas sistemoje atlieka tam tikrą vaidmenį. Ekosistema yra atvira ir tam tikru mastu savarankiška savireguliacinė sistema, t. y. jos augalai ir gyvūnai gamina visas patiems reikalingas medžiagas. Tačiau naujų aplinkos faktorių ar naujų rūšių atsiradimas gali sukelti katastrofiškus padarinius, o kartais visiškai sugriauti ekosistemą ir daugelio jos pirminių rūšių žūtį. Žmogus yra vienas iš daugelio ekosistemos elementų, nuo kurių funkcionavimo, t. y. tam tikrų veiksmų, priklauso sistemos stabilumas.