Eksperimentinis kinocentras
| Eksperimentinis kinocentras | |
| lot. Centro Sperimentale di Cinematografia | |
| Įkurtas | 1935 m. |
|---|---|
| Prezidentas | Marta Donzelli |
| Vieta | Roma, Italija, Lacijas |
| Svetainė | [1] |
Eksperimentinis kinocentras (it. Centro Sperimentale di Cinematografia) – seniausia kino mokykla Italijoje, įkurta 1935 m. Ir šiuo metu tai yra svarbiausia įstaiga, kurioje studijuojamas kino menas: vaidybinio, dokumentinio, animacinio. Centro kūrėjas ir pirmasis vadovas (1936–1948 m.) buvo kino kritikas ir kinematografininkas Umberto Barbaro.
Didelė dalis centro archyvų buvo sunaikinta ir kitaip prarasta Antrojo pasaulinio karo metu, vykstant Vokietijos okupacijai.[1]
Paskirtis
redaguotiKino centras skirtas tobulinti kino meną, audio bei vizualines technologijas, jį sudaro fondas, nacionalinė kino mokykla ir nacionalinis kino archyvas. Kino mokykla yra Romoje, kur 3 metus trunkančio kurso metu yra ruošiami aktoriai, režisieriai, scenaristai, kostiumininkai, kino bei garso operatoriai, stilistai bei montuotojai. Įsikūrusi greta kino studijos „Cinecittà“, mokykla garsėja aukštais vertinimo kriterijais (kiekvienoje klasėje mokosi vos 6 studentai). Šiame centre mokėsi žymiausi ne tik Italijos, bet ir kitų šalių kino režisieriai bei aktoriai.
Garsiausi absolventai
redaguotiRežisieriai
redaguoti- Michelangelo Antonioni
- Fernando Birri
- Lucio Fulci
- Carlo Verdone
- Liliana Cavani
- Umberto Lenzi
- Sergio Sollima
- Paolo Virzi
- Steno
Aktoriai
redaguoti
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Steinhart, Daniel. (2019). Runaway Hollywood: Internationalizing Postwar Production and Location Shooting. University of California Press. p. 83. ISBN 978-0-52-029864-4.