Esencializmas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Esencializmas – filosofijos kryptis, pradėta Aristotelio ir vėliau vystyta Džono Loko. Esencializmas grindžiamas idėja, kad kai kurios daiktų savybės yra esminės tų daiktų atžvilgiu. Būtent paslėpta daikto esmė nulemia jo juntamąsias, išorines savybes. Šiais laikais esencializmo idėjas palaiko mokslinio realizmo šalininkai.

Manoma, kad visi tam tikros kultūros arba grupės nariai yra identiški ar pakankamai panašūs tam, kad juos būtų galima priskirti „tai pačiai rūšiai“. Šiuo atžvilgiu esencializmas primena stereotipus, pvz., kad „visi afrikiečiai yra juodaodžiai“.

Žiūrint iš esencializmo pozicijų, kultūra ir etninis identitas laikomos atskiromis, tačiau glaudžiai susijusiomis sąvokomis. Individas perima gimtojoje vietoje gyvenantiems žmonėms būdingas savybes per tautybę, savo ruožtu nulemiančią individo kultūrines tradicijas, o šios – etninį identitetą. Trumpiau tariant, individo etninę priklausomybę ir identitetą nulemia jo gimimo vieta.

Šiandien būtų sudėtinga surasti esencializmo šalininkų. Vienas iš paminėjimo vertų darbų – britų mokslininko Entoni Smito knyga „Etninė tautų kilmė“ (angl. The Ethnic Origins of Nations), kurioje teigiama, kad etniniu požiūriu tauta laikosi ant šešių kertinių akmenų – vardo, bendros mitologijos, kultūros ir istorijos; prisirišimo prie apibrėžtos teritorijos ir lojalumo jausmo vienintelei bendruomenei.

Esencialistai teigia, kad norint paaiškinti socialinį elgesį, reikia atsižvelgti į biologinius, fiziologinius ir genetinius faktorius. Todėl seksualinė orientacija, elgesio ir asmeniniai skirtumai laikomi įgimtomis savybėmis. Esencialistai, pasitelkdami biologiją, siekia atkreipti dėmesį į nepakeičiamus socialinius ir biologinius skirtumus.

Kitas pavyzdys – endogamija, reiškinys, kai tuokiamasi tik su tos pačios etninės grupės ar genties nariais, siekiant išsaugoti ir puoselėti jos kultūrą.

Amerikiečių rašytojo Džono Grėjaus knygoje „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“ esencializmas nagrinėjamas atliekant mintinį eksperimentą – esą vyrams ir moterims iš prigimties būdingi visiškai skirtingi jausmai, kalba ir poreikiai. Abiejų padermių atstovams atvykus į žemę, visas jų bendravimo ir lytiškumo problemas būtų galima išspręsti, jei abi lytys suvoktų tarpusavio skirtumus. Tai reiškia, kad savo esme vyrai yra vyriški, o moterys – moteriškos.

Žiūrint iš feministinės perspektyvos, esencializmas siejamas su kai kuriomis feminizmo kryptimis, visų pirma su diferenciniu feminizmu, pabrėžiančiu biologinius vyrų ir moterų skirtumus. Šios krypties šalininkai teigia, kad remiantis šiais skirtumais, visuomenė tiek vyriškiems, tiek moteriškiems darbams turėtų teikti vienodą svarbą.