FC Barcelona (krepšinio klubas)

Barselonos „Barcelona“ arba FC Barcelona Bàsquet – viena tituluočiausių Ispanijos krepšinio komandų, „FC Barcelona“ sporto klubo dalis, įsikūrusi Katalonijos sostinėje Barselonoje.

FC Barcelona
FC Barcelona
FC Barcelona
Lygos ACB lyga
Eurolyga
Įkurta 1926 m.
Arena Blaugranos sporto rūmai
(Talpa: 7585)
Vieta Barselona, Ispanija
Komandos spalvos mėlyna, raudona ir geltona
     
Vyr. treneris Ispanija Joan Peñarroya
Titulai ACB lyga: 20
Ispanijos krepšinio taurė: 27
Ispanijos supertaurė: 6
Eurolyga: 2
Saportos taurė: 2
Koračo taurė: 2
Tarpžemyninė taurė: 1
Svetainė fcbarcelona.com
Apranga
Namų jersey
Team colours
Namų
Išvykos jersey
Team colours
Išvykos

Pagal remėjus komanda dar vadinta:

  • FC Barcelona Banca Catalana (1989–1998)
  • Winterthur FC Barcelona (2004–2007)
  • AXA FC Barcelona (2007–2008)
  • Regal FC Barcelona (2008–2011)
  • FC Barcelona Regal (2011–2013)
  • FC Barcelona Lassa (2015–2019)

Istorija

redaguoti

Klubas įkurtas 1926 m. ir jau nuo 1927 m. dalyvavo Katalonijos lygos varžybose. Pirmąjį kartą triumfuoti jose ekipa sugebėjo 19411942 m. sezone. Kitąmet komanda savo titulą apgynė, taip pat laimėjo Ispanijos taurę. Nuo 1944 iki 1948 m. „Barcelona“ buvo nenugalima Katalonijos lygoje ir laimėjo 5 čempionų taures paeiliui. Iki 1950 m. klubas taip pat 5 kartus tapo Ispanijos taurės laimėtoju.

Klubas tapo vienu iš Ispanijos čempionato steigėjų 1956 m., o 1959 m. iškovojo šalies čempionų vardus bei nacionalinę taurę.

1961 m., nepaisant klubo populiarumo, jo prezidentas Enrikas Laudetas (Enric Llaudet) nutarė ekipą išformuoti. Visgi, komandos gerbėjų pastangomis, 1962 m. ji vėl užgimė. Nors 19641965 m. sezone dėl ekipų skaičiaus sumažinimo pirmojoje lygoje „Barcelonai“ teko žaisti antrajame pagal pajėgumą divizione, jau kitąmet, tapusi jo čempione, ekipa sugrįžo į stipriausią šalies lygą.

Nuo 1978 iki 1983 m. komanda šešis kartus iš eilės tapo Ispanijos taurės laimėtoju, o klubo prezidentas Žosepas Luisas Nunjesas (Josep Lluís Nuñez) pareiškė norą „Barceloną“ paversti stipriausia Ispanijoje bei Europoje. Iki devintojo dešimtmečio pabaigos komanda dar dusyk iškovojo Ispanijos taurę, 6 kartus tapo Ispanijos čempione, 7 kartus triumfavo Katalonijos pirmenybėse, taip pat iškovojo pirmuosius tarptautinius titulus – 19841985 m. sezone laimėjo Europos Taurių Laimėtojų bei Pasaulio klubų taures. 1986 m. „Barcelona“ apgynė Europos Taurių Laimėtojų taurės čempionų vardus, o 1987 m. į savo kolekciją pridėjo Koračo taurę bei tapo Europos Supertaurės varžybų laimėtoja. Dar kartą Koračo taurę ekipa iškovojo 19881989 m. sezone.

Nors klubas devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo pradžioje net tris kartus žaidė jos finale, tačiau prestižiškiausio – Europos Čempionų taurės (dabar Eurolyga) trofėjaus iškovoti taip ir nepavyko.

Dar du pralaimėjimus Eurolygos finale „Barcelona“ patyrė 1996 bei 1997 m., ir tik 20022003 m. sezone klubui pagaliau pavyko tapti senojo žemyno čempionais. Tada Dejanas Bodiroga, Gregoras Fučka, Šarūnas Jasikevičius ir Chuanas Karlosas Navaras, vadovaujami trenerio Svetislavo Pešičiaus, įveikė Trevizo „Benetton“ barjerą ir iškovojo savo pirmąjį Eurolygos čempionų titulą.[1]

Komanda taip pat po keletą kartų triumfavo Ispanijos lygos ir taurės varžybose bei Katalonijos lygoje. 2004 m. „Barcelona“ tapo ir pirmąja naujai įkurtos Ispanijos supertaurės laimėtoja.

2009–2010 m. sezone Barselonos klubas laimėjo „Eurolygą“ darsyk, o komandą tada vedė Navaras, Rikis Rubijas, Erazemas Lorbekas ir Pitas Mikelis. Pergalėjų ir pralaimėjimų santykis tame sezone buvo 20:2.[1] 2012–2014 m. „Barcelona“ pateko į „Eurolygos“ finalo ketvertus, bet vėliau sekė vidutiniški pasirodymai.

Prie komandos vairo stojus Šarūnui Jasikevičiui, „Barcelona“ nuolat patekdavo į „Eurolygos“ finalo ketvertus, bet nugalėtojais taip ir netapo (2021 m. finale nusileista „Anadolu Efes“, 2022 ir 2023 m. pusfinalyje Madrido „Real“).

Žymūs žaidėjai

redaguoti

5 žaidėjų numeriai visiems laikams įamžinti „Barselonos“ šlovės galerijoje:

Lietuviai

Laimėjimai

redaguoti
  • Ispanijos krepšinio lyga:
    • 1958–59, 1980–81, 1982–83, 1986–87, 1987–88, 1988–89, 1989–90, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 1998–99, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2008–09, 2010–11, 2011–12, 2013–14, 2020–21, 2022-23 m.: 20
  • Ispanijos Karaliaus taurė:
    • 1943, 1945, 1946, 1947, 1949, 1950, 1959, 1978, 1979, 1980, 1981, 1982, 1983, 1987, 1988, 1991, 1994, 2001, 2003, 2007, 2010, 2011, 2013, 2018, 2019, 2021, 2022 m.: 27
  • Eurolyga:
    • 2002-03, 2009–2010 m.: 2
  • Europos Taurių Laimėtojų taurė:
    • 1984-85 1985-86 m.: 2
  • Koračo taurė:
    • 1986-87, 1998-99 m.: 2
  • Europos supertaurė:
    • 1983, 1986, 1986 m.: 3
  • Pasaulio klubų taurė:
    • 1984-85 m.: 1
  • Katalonijos lyga:
    • 1980, 1981, 1982, 1983, 1984, 1985, 1989, 1993, 1995, 2000, 2001, 2004, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2019 m.: 22
  • Katalonijos čempionatas:
    • 1942, 1943, 1945, 1946, 1947, 1948, 1950, 1951, 1955: 9
  • Asturijos Princo taurė:
    • 1988-89 m.: 1
  • Ispanijos supertaurė:
    • 1987–88, 2004, 2009, 2010, 2011, 2015 m.: 6

Treneriai

redaguoti

Treneriai nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio.

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 BARCELONA Archyvuota kopija 2021-05-07 iš Wayback Machine projekto., 15min.lt

Nuorodos

redaguoti
  NODES