Fistulė
Fistulė (lot. fistulla – „vamzdelis“) – dėl patologinio proceso susidaręs arba dirbtinai padarytas kanalas, jungiantis organo ertmę su išore arba du tuščiavidurius organus.[1] Fistulės būna įgimtos,[1] išklotos epiteliu, ir įgytos, išklotos granuliacijomis.
- Įgimtos fistulės – sklaidos trūkumas. Pavyzdžiui, bambos - šlapimo pūslės fistulė.
- Įgytos fistulės - dažniausiai atsiranda dėl patologinių pakitimų,, ypač uždegimo.[1] Sergant pūliniu kaulų uždegimu, sąnarių - kaulų tuberkulioze, esant pararektaliniam pūliniui, susidaro negyjančios, nuolat sekretuojančios fistulės. Jos gali būti tiesios, šakotos, dažnai - dauginės. Ji uždegimas aprimsta, fistulė gali kuriam laikui užsidaryti.
Atskirą įgytų fistulių grupę sudaro gydymui padarytos fistulės. Jei, susiaurėjus stemplei, maistas nepraeina, daroma skrandžio fistulė, pro ją ligonis maitinamas.
Fistulės gali būti:
- su vienu atviru galu
- abu galai atviri
- į odos paviršių atsiverianti fistulė, bet nesusisiekianti su jokiais vidiniais organais
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Fistulė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-08-24).
|
Šis su medicina susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |