Frédéric-Auguste Bartholdi
| Frederikas Ogiustas Bartoldis | |
|---|---|
| |
| F. O Bartoldis 1880 metais | |
| Gimė | 1834 m. balandžio 2 d. Kolmaras, Prancūzija |
| Mirė | 1904 m. spalio 4 d. (70 metų) Paryžius, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Monparnaso kapinės |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Skulptorius |
 Vikiteka |
Frédéric-Auguste Bartholdi |
Frederikas Ogiustas Bartoldis (pranc. Frédéric-Auguste Bartholdi, 1834−1904 m.) – XIX a. Prancūzijos skulptorius, garsiosios Niujorko Laisvės statulos autorius.
Biografija
redaguotiFrederikas Ogiustas Bartoldis gimė 1834 m. balandžio 2 d. Kolmaro mieste Elzase. Jo giminė buvo pasiturinti ir kilusi iš vokiečių protestantų (pavardė yra kilusi iš vokiško Barthold). Jaunystėje F. O. Bartoldis mokėsi piešimo pas Martin Rossbach (1787–1870) Kolmare. Paryžiuje mokėsi skulptūros pas Antoine Etex (1808–1888), architektūros − pas Henri Labrouste (1801–1875) ir Eugène-Emmanuel Viollet-le-Duc (1814–1879), bei tapybos − pas Ary Scheffer (1795–1858). Po to labiau atsidėjo skulptūrai, mokėsi pas Jean-François Soitoux (1816–1891). 1853 m. F. O. Bartoldis pateikė pirmąją skulptūrinę grupę „Gerasis samarietis“ Paryžiaus Salono parodai. 1855 m. laimėjo konkursą gimtajame Kolmaro mieste sukurti viešą paminklą napoleoninių karų laikų Prancūzijos generolui Jean Rapp. 1855−1856 m. F. O. Bartoldis atliko kelionę į Artimuosius Rytus, Egiptą ir Jemeną, kartu su grupe orientalistinių tapytojų, tarp kurių buvo Žanas Leonas Žeromas. Skulptorius kelionėje susidomėjo kolosalia skulptūra.
Po kelionės F. O. Bartoldis dirbo patriotine tema, sukūrė graverio Martin Schongauer monumentą (1861–1863) ir admirolo Bruat memorialinį fontaną (1856–1864) Kolmare. 1869 m. skulptorius buvo nuvykęs į Egiptą ir pasiūlė švyturio – figūros su rankoje iškeltu deglu – projektą prie naujai iškasto Sueco kanalo įplaukos. Šis projektas nebuvo įgyvendintas ir vėliau pasitarnavo pagrindu Niujorko Laisvės statulos projektui. 1870−1871 m. Prancūzijos-Prūsijos kare F. O. Bartoldis tarnavo karininku ir dalyvavo Kolmaro gynyboje nuo prūsų. Karą Prancūzijai pralaimėjus ir po to, kai Elzasas atiteko Vokietijos imperijai, F. O. Bartoldis paskyrė kūrybą Prancūzijos pasipriešinimo pagerbimo monumentams, iš kurių įspūdingiausias yra „Belforo liūtas“ (1871–1880). 1871 m. F. O. Bartoldis atliko pirmą kelionę į JAV propaguodamas Laisvės statulos monumento dovanos idėją, kurią, pasak jo, 1865 m. jam pasiūlė teisės profesorius ir istorikas Edouard-René Lefebvre de Laboulaye. Didelę dalį šio dešimtmečio skulptorius paskyrė aukų ir paramos rinkimo Laisvės statulai kampanijai. 1876 m. jis JAV Providense vedė prancūzę Jeanne-Emile Baheux. Giustavas Eifelis (1832–1923) sukūrė vidinę statulos metalo armatūros konstrukciją. Laisvės statula inauguruota Niujorke 1886 metais. Frederikas Ogiustas Bartoldis mirė 1904 spalio 4 d. Paryžiuje, palaidotas Monparnaso kapinėse. 1922 m. jo šeimos name Kolmare atidarytas Bartoldžio muziejus.
