Galų kalba
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Galų kalba | |
| Kalbama | dab. Prancūzija, Belgija, Šveicarija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | mirusi |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | Indeuropiečių keltų žemyno keltų galų |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | cel |
| ISO 639-3 | xtg, xcg, xlp, xga |
Galų kalba – išnykusi keltų kalbų grupės kalba, vartota Galijoje iki VI a. Vėlyvaisiais Romos imperijos laikais galų kalbą išstūmė liaudinė lotynų kalba. Labiausiai prie to prisidėjo kalbų gramatinis panašumas. Yra išlikusių liudijimų, kad karo su galais metu Julijus Cezaris buvo priverstas įsakymus savo kariuomenei rašyti graikiškai, nes depešas lotyniškai galai nesunkiai perskaitydavo ir suprasdavo. Spėjama, kad pirmiausiai kalba išnyko šiuolaikinės Prancūzijos pietuose, o ilgiausiai išsilaikė šiaurės Prancūzijoje ir dabartinėje Belgijoje. Pats Belgijos vardas yra kildinimas iš keltų gentivardžio Belgae (belgai).
Kartu su keletu kitų mirusių kalbų – keltiberų, lepontų ir kartais kaip atskira kalba išskiriama galatų kalba – jungiami į vadinamąją „žemyninių keltų kalbų“ grupę. Paskutinių tyrimų duomenimis lepontų ir galatų kalbos laikomos galų kalbos tarmėmis.
Yra mokslininkų, kurie mano, kad galų kalba (kartu su lepontų ir galatų patarmėmis) sudarė vieną kalbininį pogrupį su britonų kalba – valų, kornų ir bretonų kalbų prokalbe – galų – britonų pogrupį. Išskirtiniu šio pogrupio požymiu buvo indoeuropiečių *ku̯ atliepimas p garsu. Taigi iš protokeltų *ku̯enno galų ir britonų kalbose išsirutuliojo penn, bet goidelų pogrupyje – cenn.