Gegužės 22
data
Bal – Gegužė – Birž | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
2024 |
Gegužės 22 yra 142-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 143-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 223 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti- Tarptautinė biologinės įvairovės diena.
Vardadieniai
redaguotiElena – Julija – Rita – Eimantas – Aldona – Julė – Aldas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1547 – Martynas Paleckis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gavo privilegiją Vilniuje įsteigti pirmąją stiklo dirbtuvę;
- 1991 – Germaniškio (Biržų raj.), Saločių (Pasvalio raj.) ir Smėlynės (Zarasų raj.) pasienio punktai buvo užpulti sovietų omonininkų;
- 1996 – UNESCO paskyrė 100 tūkst. JAV dolerių Lietuvos muziejų, mokslo tyrimų institucijų ir kultūros centrų projektams įgyvendinti.
Gimimo dienos
redaguoti- 1877 m. – Romualdas Maleckis, darbininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1942 m.).
- 1893 m. – Jonas Motiejūnas-Valevičius, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės majoras (m. 1959 m.).
- 1909 m. – Juozas Gražys, spaudos darbuotojas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys (m. 2000 m.).
- 1912 m. – Vytautas Kaikaris, Lietuvos fizikochemikas ir elektrochemikas (m. 1982 m.).
- 1918 m. – Juozas Grimskis, vargonininkas ir chorvedys.
- 1922 m. – Jonas Januškevičius, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1995 m.).
- 1924 m. – Kazys Jurgis Bėkšta, kunigas salezietis, misionierius, etnografas.
- 1927 m. – Feliksas Einas, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 1991 m.).
- 1932 m. – Stasys Chockevičius, chorvedys ir pedagogas (m. 1993 m.).
- 1933 m. – Zigmundas Černiauskas, Lietuvos cirko artistas.
- 1935 m. – Eugenijus Ignatonis, Lietuvos pianistas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1938 m. – Antanas Vitkus, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2004 m.).
- 1939 m. – Juozas Dubickas, choro dirigentas ir pedagogas, Jono Dubicko brolis.
- 1942 m. – Albinas Stankus, Lietuvos gydytojas neuropatologas, mokslininkas, išradėjas, dėstytojas, Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
- 1950 m. – Jonas Špelveris, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1951 m. – Mečys Laurinkus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1952 m.:
- Aldona Vaicekauskienė, mokytoja ir etnografė, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėja.
- Kristina Dambrauskienė, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1954 m. – Algimantas Kančas, Lietuvos architektas.
- 1957 m. – Lina Rasikevičienė, Lietuvos ir Panevėžio miesto profsąjungų, politinė bei visuomenės veikėja.
- 1961 m.:
- Aldona Andžiulienė, Lietuvos, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- Remigijus Leipus, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1962 m. – Rimvydas Juozapavičius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Ramūnas Butautas, krepšinio treneris, trenerio Stepo Butauto (1925–2001) sūnus.
- 1969 m. – Vilyta Sirtautienė-Bagdonaitė, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1973 m. – Dainius Žalimas, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Vilniaus universiteto (VU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, VU Teisės fakulteto (VU TF) Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorius, LR krašto apsaugos ministro teisės patarėjas.
- 1976 m. – Rolandas Jarutis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis įžaidėjo pozicijoje Ukrainos Mariupolio „Azovmaš“ klube.
- 1983 m. – Tomas Tamošauskas, Lietuvos futbolininkas. Kviečiamas ir į Lietuvos nacionalinę rinktinę.
- 1984 m. – Marius Prekevičius, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis įžaidėjo pozicijoje.
- 1985 m. – Tadas Šuškevičius, Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse. Šalies olimpinės rinktinės narys. 2010 m. Europos čempionate užėmęs devintąją vietą tapo sėkmingiausių šalies ėjiku Europos čempionatų istorijoje.
- 1987 m. – Sergej Maslobojev, Lietuvos MMA kovotojas, kuris pasaulio top 10-tuke užima 7-tą vietą. Vienintelis Lietuvos kovotojas, kuriam pavyko iškovoti WAKO Europos ir Pasaulio čempiono titulą.
Mirtys
redaguoti- 1871 m. – Mykolas Daugėla, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1833 m.).
- 1881 m. – Karolis Eduardas Cigleris, leksikografas, vertėjas (g. 1798 m.).
- 1917 m. – Henrikas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1847 m.).
- 1925 m. – Stasys Lukauskis, teisininkas, advokatas, socialistas – revoliucionierius, spaudos platintojas ir darbuotojas, kooperatininkas (g. 1869 m.).
- 1940 m. – Zigmontas Antanas Aleksa-Angarietis, Lietuvos ir Rusijos politinis veikėjas, publicistas (g. 1882 m.).
- 1950 m. – Augustinas Janulaitis, teisėtyrininkas (teisės istorikas), teisėjas, publicistas, literatūros istorikas, politinis veikėjas (g. 1878 m.).
- 1951 m. – Julijonas Būtėnas, Lietuvos žurnalistas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas (g. 1915 m.).
- 1969 m. – Pijus Grigaitis, žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV lietuvių politinis, kultūros ir visuomenės veikėjas (g. 1883 m.).
- 1970 m. – Konstantinas Regelis, šveicarų kilmės botanikas, profesorius (g. 1890 m.).
- 1976 m. – Zenonas Nomeika, vargonininkas virtuozas, pianistas, pedagogas, chorvedys (g. 1911 m.).
- 1979 m.:
- Magdalena Draugelytė Galdikienė, pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1891 m.).
- Viktoras Turovskis, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1924 m.).
- 1995 m. – Alfonsas Jakubėnas, teisininkas, advokatas, poetas, Lietuvos TSR, socialdemokratų veikėjas (g. 1901 m.).
- 1996 m. – Juozas Kapočius, Lietuvos leidėjas, spaustuvininkas (g. 1907 m.).
- 2006 m. – Giedra Gudauskienė-Nasvytytė, Lietuvos kompozitorė, etnomuzikologė, pedagogė, JAV lietuvių muzikinės kultūros veikėja (g. 1923 m.).
- 2007 m. – Jonas Lalas, Lietuvos teatro aktorius (g. 1928 m.).
- 2008 m. – Vidmantas Arlauskas, gydytojas urologas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1942 m.).
- 2011 m. – Juozas Bagdonas, Lietuvos kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas (g. 1917 m.).
- 2021 m. – Edminas Bagdonas, lietuvių diplomatas (g. 1963 m.).[1]
- 2023 m. – Daiva Rudokaitė, Lietuvos aktorė, psichologė (g. 1969 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1629 – baigėsi karas tarp Šv. Romos imperijos ir Danijos pasirašant Liubeko taikos sutartį;
- 1840 – Didžioji Britanija nutraukė kalinių siuntimą į kolonijas Australijoje. Paskutinis nuteistųjų laivas išvyko lapkričio mėnesį;
- 1849 – Abraomui Linkolnui įteiktas patentas Nr. 6469, liudijantis apie plaukiojančio sausojo doko išradimą. Tai vienintelis JAV prezidentas išradėjas;
- 1892 – daktaras Vašingtonas Šefildas išrado dantų pastos tūtelę;
- 1906 – broliai Raitai užpatentavo skraidymo aparatą;
- 1939 – Adolfas Hitleris ir Benito Mussolini pasirašė Plieno paktą ir įsipareigojo remti viena kitą kilus karui;
- 1957 – Nikita Chruščiovas paskelbė „didžiąsias lenktynes“;
- 1972:
- Įvyko pirmasis JAV prezidento vizitas Sovietų Sąjungoje. Į Maskvą savaitės vizito atvyko Richardas Nixonas;
- Naujoji Ceilono konstitucija patvirtino ir naują šalies bei salos pavadinimą – Šri Lanka.
Gimimo dienos
redaguoti- 1813 m. – Richard Wagner, garsus vokiečių kompozitorius, muzikos teoretikas ir eseistas. Vienas didžiausių vokiečių romantinės operos kūrėjų (m. 1883 m.).
- 1859 m. – Seras Artūras Konan Doilis, žymus škotų rašytojas, labiausiai žinomas kaip detektyvo Šerloko Holmso autorius (m. 1930 m.).
- 1874 m. – Erhardas Aueris, darbininkas, vienas iš Vokietijos SPD lyderių (m. 1945 m.).
- 1912 m. – Herbert Charles Brown, 1979 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 2004 m.).
- 1914 m. – Nikolajus Makarovas, tarybinis rusų automatinių ginklų konstruktorius (m. 1988 m.).
- 1927 m. – George Andrew Olah, 1994 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3].
- 1930 m. – Harvey Milk, Lietuvos žydų kilmės JAV politikas, LGBT aktyvistas, pirmasis į aukštas valstybines pareigas išrinktas atviras homoseksualas. (m. 1978 m.)
- 1942 m. – Teodoras Kačinskis, JAV teroristas, visuomenės kritikas, buvęs matematikos profesorius, pagarsėjęs savo kova prieš tai, ką laikė technologinės visuomenės blogybėmis, apie 18 metų laiškuose siųsdamas bombas įvairiems žmonėms, kurie susiję su moderniomis technologijomis bei pramone (m. 2023 m.).
- 1959 m. – Deividas Blatas, JAV krepšinio treneris.
- 1966 m. – Artis Pabrikas, Latvijos Užsienio reikalų ministras, Tautos partijos narys. 2002 m. rudenį buvo išrinktas į 8-tą Saeimą. 2004 m. liepos 21 d., po Richardo Pyko išrinkimo į Europarlamentą, tapo Užsienio reikalų ministru Indulio Emsio vadovaujamoje vyriausybėje. Po vyriausybės griūties, Pabrikas liko savo pareigose ir Aigaro Kalvyčio ministrų kabinete. 2006 m. spalį Artis Pabrikas išrinktas į 9-tą Saeimą, išsaugodamas Užsienio reikalų ministro postą ir antrojoje Kalvyčio vyriausybėje.
- 1970 m. – Naomi Campbell, britų supermodelis ir aktorė.
- 1974 m. – Arsenijus Petrovyčius Jaceniukas, Ukrainos politikas, verslininkas.
- 1985 m. – Trankiljas Barneta, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Bayer Leverkusen klubo saugas.
- 1987 m. – Novakas Džokovičius, Serbijos sportininkas, 4 pasaulio raketė.
Mirtys
redaguoti- 337 m. – Konstantinas I, Romos imperijos imperatorius 324–337 m (g. 272 m.).
- 1885 m. – Viktoras Hugo, prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris. Jis laikomas žymiausiu prancūzų romantizmo poetu (g. 1802 m.).
- 1949 m. – Klaus Mann, vokiečių rašytojas (g. 1906 m.).
- 1983 m. – Alberas Klodas, Belgijos biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1899 m.).
- 1997 m. – Alfred Day Hershey, 1969 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1908 m.).
- 2006 m. – Hamza El Dinas, Nubijos kompozitorius, vokalistas, udo ir taro muzikantas (g. 1929 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Mirė Lietuvos ambasadorius JAE Edminas Bagdonas. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-05-22.
- ↑ Daiva Rudokaitė - Nacionalinis Kauno dramos teatras. dramostetras.lt. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
- ↑ 3,0 3,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai