Georgijus Gamovas
| Georgijus Gamovas rus. Георгий Гамов | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1904 m. kovo 4 d. Odesa, Rusijos imperija |
| Mirė | 1968 m. rugpjūčio 19 d. (64 metai) Boulderis, Koloradas, JAV |
| Veikla | fizikas |
| Organizacijos | Getingeno universitetas, Kalifornijos universitetas Berklyje |
| Žinomas (-a) už | Kvantinis tuneliavimas, Didysis sprogimas |
 Vikiteka |
Georgijus Gamovas |
Georgijus Antonovičius Gamovas (rus. Георгий Антонович Гамов; 1904 m. kovo 4 d. – 1968 m. rugpjūčio 19 d.) – Rusijos fizikas, teoretikas ir kosmologas.[1]
Per savo vėlyvąją karjerą Gamovas daugiau skyrė dėmesio mokymui ir tapo plačiai žinomu dėl savo populiarių knygų „Vienas, du, trys…begalybė“ (angl. One Two Three...Infinity) ir „P. Tompkinsas“ (angl. Mr Tompkins) serijų (1939–1967 m.). Viena iš pastarųjų buvo parašyta kartu su lietuvių kilmės biologu ir biochemiku Martynu Yču.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjera
redaguotiGamovas gimė Odesos mieste, Rusijos imperijoje (dabar Ukraina). Jo tėvas mokė rusų kalbos ir literatūros aukštojoje mokykloje, o jo motina mokė geografijos ir istorijos mergaičių mokykloje. G. Gamovas, be rusų, šiek tiek išmoko prancūzų ir vokiečių kalbų. Gamovas nesimokė anglų iki savo koledžo metų. Daugiausia jo straipsniai buvo parašyti vokiečių ir rusų kalbomis, bet vėliau jis pradėjo rašyti ir anglų kalba.
Jis studijavo Novorosijske Odesos universitete (1922-1923 m.) ir Leningrado universitete (1923–1929 m.). Po Aleksandro Frydmano mirties Gamovas turėjo išsirinkti kitą savo disertacijos vadovą. Universitete Gamovas susidraugavo su trimis teorinės fizikos studentais Levu Landau, Dmitrijumi Ivanenko ir Matvėjumi Bronšteinu. Jie suformavo grupę, dar žinoma kaip „trys muškietininkai“, kurie susitikdavo aptarti ir analizuoti kvantinės mechanikos naujų straipsnių. Nuo 1928 m. iki 1930 m. stažavo Getingeno universitete. Prieš diplomo įteikimą Gamovas Getingene dirbo su kvantinės teorijos srityje, kur atomo branduolio tyrimų pagrindu parengė daktaro disertaciją.
1931 m. Gamovas buvo išrinktas SSRS mokslų akademijos nariu, jis tapo vienu iš jauniausiu nariu šioje organizacijoje.[2] Tais pačiais metais vedė Liubovę Vochmincevą, fizikę, kuri dirbo inžiniere optikos gamykloje.[3] 1934 m. emigravo į JAV, dirbo Džordžo Vašingtono universiteto profesoriumi. Dalyvavo kuriant JAV vandenilinę bombą.
DNR ir RNR
redaguotiPo to, kai 1953 m. Fransis Krikas ir Džemsas D. Vatsonas atrado DNR struktūrą, Gamovas bandė išspręsti problemą kaip 4 skirtingos bazės (adeninas, citozinas, timinas ir guaninas), kurios yra susijungusios DNR grandinėje kontroliuoja baltymų sintezę iš aminorūgščių.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Romualdas Karazija. Gamow George (Džordžas Gamovas), tikr. Georgij Gamov. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 390 psl.
- ↑ Радиевый институт имени В. Г. Хлопина. Для молодёжи (Radium Institute named after V. G. Khlopin. For young). Archyvuota kopija 2010-03-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 179 p. ISBN 5-430-03260-3.
|
Šis straipsnis apie mokslininką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |