Honkongas (sala)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Honkongas (kin. 香港島) – sala pietinėje Honkongo dalyje, Kinijoje. 2006 m. joje gyveno 1 268 122 gyv., gyventojų tankumas – 15,915/km². Pirmojo opiumo karo metu 1842 m. salą okupavus Didžiajai Britanijai joje buvo 3000 gyventojų, išsibarsčiusių keliolikoje žvejų gyvenviečių. Netrukus britų kariuomenė įkūrė Viktorijos miestą, pavadintą karalienės Viktorijos vardu. Centrinis Honkongo salos rajonas („Central“) yra istorinis, politinis ir ekonominis Honkongo centras. Šiaurinis salos krantas sudaro pietinę Viktorijos įlankos pakrantę. Viktorijos įlanka ženkliai prisidėjo prie Honkongo ekonominio vystymosi, nes jos gilūs vandenys leidžia įplaukti dideliems prekybiniams laivams.

Naktinis salos vaizdas žvelgiant iš Kauluno – kitos Viktorijos įlankos pusės

Saloje yra daugybė istorinių lankytinų vietų, stambūs prekybos centrai. Aplinkiniuose kalnuose populiarus pėsčiųjų turizmas. Šiaurinė salos dalis kartu su Kaulunu sudaro pagrindinę Honkongo miesto zoną. Jų bendras plotas yra apie 88,3 km², o gyventojų skaičius 3 156 500.

Geografija

Honkongo sala yra antra pagal dydį Honkonge (didžiausia yra Lantau sala). Salos plotas – 80,4 km². Nuo žemyno (Kauluno pusiasalio ir Naujųjų teritorijų) salą skiria Viktorijos sąsiauris.

Gyventojai

2000 m. saloje buvo 1 367 900 gyventojų, t. y. 19 % visų Honkongo gyventojų. Gyventojų tankumas saloje yra didesnis nei likusiame Honkonge ir sudaro 18 000 gyv/kv.km, tačiau sala apgyvendinta labai netolygiai – urbanizuotose salos dalyse gyventojų tankumas siekia 26 000 gyv/kv.km.

Transportas

Honkongo metropoliteno Admiraliteto stotis

Honkongo metropoliteno atšaka eina palei šiaurinę salos pakrantę iš vakarų į rytus. Vakarinės salos dalies metropolitenas nesiekia, nors planuojama pagrindinę metro atšaką pratęsti iki Kenedi Tauno vakarinėje salos dalyje. Darbai pradėti 2008 m. ir planuojami baigti iki 2012 m. Tiktai saloje yra tramvajaus linijos.

Su Kauluno pusiasaliu salą jungia du automobilių transporto tuneliai (Cross-Harbour ir Western Harbour tuneliai), du geležinkelio transporto (metro) tuneliai ir vienas automobilių ir geležinkelio transporto tunelis (Eastern Harbour). Planuojamas ir ketvirtas geležinkelio transporto tunelis, turintis išspręsti perkrovimą piko metu. Tiltų tarp salos ir žemyno nėra.

Istorija

1841 m. sausio 20 d. salą užėmė Didžiosios Britanijos Karališkojo karinio jūrų laivyno kapitonas Charles Elliot. Pagal Nankino sutartį 1842 m. pripažinta Didžiosios Britanijos teisė valdyti salą.

1941 m. gruodžio 8 d. salą užpuolė Takasi Sakai vadovaujamos japonų pajėgos, kurios susidūrė su salą gynusiais britais, kanadiečiais, indais ir Honkongo savanoriais. Jau pirmąją dieną japonai įgijo pranašumą ore, o skaičiumi puolančiosios pajėgos buvo gausesnės už gynėjus. Honkongą japonai užėmė 1941 m. gruodžio 25 d. Honkongo gubernatorius Markas Jangas asmeniškai pasidavė laikinajame japonų štabe, trečiajame viešbučio „Peninsula“ aukšte. Rensukė Isogai tapo japonų gubernatoriumi Honkonge. Netrukus prasidėjo hiperinfliacija ir maisto produktų normavimas, japonų vyriausybė uždraudė Honkongo dolerius. Per pirmas kelias dienas po Honkongo kapituliacijos buvo išprievartautos daugiau nei 10 000 moterų, nužudyta daugybė įtariamųjų disidentų. Japonų vyriausybė sumažino kasdienį salos gyventojų racioną, kad daugiau maisto liktų kariams. Daugybė gyventojų prievarta buvo iškeldinti į žemyno rajonus, kur siautė badas ir ligos. 1945 m. rugpjūčio 14 d. Japonijai kapituliavus, Honkongo gyventojų bebuvo likę 600 000, t. y. mažiau nei pusė iš 1,6 mln. gyventojų iki karo.