Hormoninė spiralė

Manoma, kad šis straipsnis turi esminių trūkumų, dėl kurių jį reikia perrašyti.
Straipsnio turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad, norint pritaikyti enciklopedijai, jį reikia iš esmės perrašyti.
Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime.
Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Hormoninė spiralė (taip pat hormoninė spiralė, hormoninė minispiralė, gimdos spiralė arba intrauterinė sistema IUS) yra ilgalaikio poveikio grįžtamosios kontracepcijos metodas. Tai yra vienas iš efektyviausių gimstamumo kontrolės metodų. [1] Hormoninė spiralė – tai maždaug 3 cm dydžio T raidės formos iš lankstaus plastiko pagaminta gimdos sistema. Ją sudaro hormono levonorgestrelio pripildyta vertikali šerdis, gaubiama membranos, kuri kasdien į gimdos ertmę išskiria nedidelį kiekį hormono levonorgestrelio (kitaip nei įprastos gimdos spiralės, kurių sudėtyje yra vario). Hormoninės spiralės Lietuvoje parduodamos prekių ženklu Mirena®, kuri užtikrina kontraceptinį poveikį iki 5 metų bei Fleree® (Europoje analogas – Jaydess®, JAV – Skyla®), kuri skirta apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo iki 3 metų.

Medicininis taikymas

Hormoninė spiralė naudojama kaip kontracepcijos, gydymo bei profilaktikos priemonė šiais atvejais:

Menoragija (per gausus ir per ilgas menstruacinis kraujavimas) [2];
Endometriozė (į gimdos gleivinę panašaus audinio išvešėjimas už gimdos ertmės ribų, sukeliantis aplinkinių audinių uždegimą ir skausmus) [3];
Endometriumo hiperplazijos profilaktika estrogenų pakeičiamosios terapijos metu [4];
Anemija (geležies trūkumas arba mažakraujystė) [5];
Atskirais atvejais, naudojant hormoninę spiralę, galima išvengti histerektomijos (chirurginio gimdos ir kiaušintakių pašalinimo) [6].

Hormoninės spiralės pranašumai:

Tai vienas efektyviausių grįžtamųjų kontracepcijos metodų;
Ją gali naudoti mamos, maitinančios kūdikį krūtimi [7];
Nebūtina naudoti papildomą kontracepciją, pakanka tik spiralės;
Vaisingumas atsinaujina išėmus spiralę;
Menstruacijos tampa trumpesnės, ne tokios gausios ir skausmingos (yra moterų, kurioms mėnesinės visiškai dingsta, kol spiralė yra gimdoje);
Veikimo trukmė nuo trejų iki penkerių metų (priklauso nuo hormoninės spiralės rūšies: Mirena® – 5 metai, minispiralė Fleree® – 3 metai);
Nepasireiškia sąveika naudojant įvairius medikamentus, gali naudoti ir medicininių problemų turinčios moterys.

Hormoninės spiralės trūkumai:

Įstačius spiralę galimas tempimas, tačiau jis paprastai praeina per 3–6 mėnesius;
Gali skaudėti įdedant;
Lengvas ar vidutinis diskomfortas, jaučiamas įstatant spiralę.

Efektyvumas

Įvesta į gimdą Mirena® yra aktyvi penkerius metus, nors yra tyrimų, kurie liudija, kad ji gali būti efektyvi net iki septynerių metų. [8] Fleree® hormoninė minispiralė (analogas Europoje – Jaydess®, JAV – Skyla®) yra efektyvi trejus metus. [9] Hormoninė spiralė - ilgalaikio poveikio grįžtamosios kontracepcijos priemonė. Tai vienas iš efektyviausių gimstamumo reguliavimo metodų. Įstačius hormoninę spiralę Mirena® pirmaisiais metais galimybė pastoti yra 0,2%, o po penkerių metų – 0,7%. [10] Hormoninės spiralės Fleree® efektyvumas pirmaisiais metais po spiralės įstatymo yra 0,41%, po 3 metų – 0,33%. Hormoninė spiralė laikoma efektyvesniu metodu nei kiti panašūs grįžtamosios kontracepcijos metodai, pavyzdžiui, kontraceptinės tabletės, nes ją įstačius reguliarūs veiksmai nereikalingi (pvz., nereikia prisiminti kiekvieną dieną konkrečiu metu išgerti tabletę). Kitos rūšies kontracepcijos efektyvumą sumažina patys naudotojai – pavyzdžiui, kontracepcijos tabletės kaip metodas tampa mažiau efektyvus, jeigu nesilaikoma griežtų naudojimo taisyklių. Naudojant hormoninę spiralę specialus kasdieninis, kassavaitinis arba kasmėnesinis režimas bei dėmesys nebūtini. Todėl praktinis jos efektyvumas sutampa su teoriniu efektyvumu.

Hormoninės spiralės naudojimas kūdikio žindymo laikotarpiu

Hormoninė spiralė neveikia kūdikio žindymo, motinos pieno kiekio ir kokybės, vaiko vystymosi. [11]

Galimas šalutinis poveikis

Galimas šalutinis poveikis:

Nereguliarus menstruacinis kraujavimas – nereguliarus kraujavimas ir tepimas yra dažnas šalutinis reiškinys pirmaisiais 3–6 hormoninės spiralės naudojimo mėnesiais. Po šio laikotarpio menstruacinio kraujavimo periodai tampa trumpesni ir lengvesni, 20% moterų menstruacijos visiškai pradingsta maždaug per metus po spiralės įstatymo. [12] Vidutiniškai naudotojos skundžiasi 16 dienų trukmės kraujavimu ir tepimu pirmąjį hormoninės spiralės naudojimo mėnesį, kuris sumažėja iki maždaug 4 dienų po 12 mėnesių spiralės naudojimo. [13] [14]
Mėšlungio skausmai ir diskomfortas – daugelis moterų jaučia diskomfortą ir skausmus įstatant spiralę ir iškart po to. Kai kurios moterys gali jausti maudimą pirmąsias dvi savaites po spiralės įstatymo. [15]
Perforacija (gimdos prakiurimas) – labai reta, tačiau egzistuoja gimdos perforacijos arba penetracijos galimybė įstatant spiralę. Kai procedūrą atlieka patyrę gydytojai, tokia rizika egzistuoja 1 atvejui iš 1 000 ir mažiau. [16]
Nėštumo komplikacijos – nėštumo galimybė naudojant hormoninę kontracepcijos spiralę yra labai menka, tačiau pastojus egzistuoja rimtų problemų grėsmė. Pavyzdžiui, negimdinis nėštumas, infekcijos, persileidimas, priešlaikinis gimdymas. Maždaug pusė visų nėštumų, kurie įvyksta naudojant hormoninę spiralę, yra negimdiniai. Negimdinių nėštumų dažnumas yra maždaug 1 atvejis iš 1 000 per metus. [17] Jeigu nustatomas nėštumas, hormoninė spiralė turi būti išimama nedelsiant. [18]
Infekcijos – įstatant hormoninę spiralę galima sukelti nedidelę dubens uždegimo ligų riziką. Jeigu prieš įstatant spiralę moteris jau buvo užkrėsta gonorėja arba chlamidijomis, dubens infekcijų rizika padidėja. [19] Dubens infekcijų rizika didžiausia maždaug 21 d. laikotarpiu po hormoninės spiralės įstatymo. Hormoninė spiralė savaime nepadidina infekcijos rizikos.
Kiaušidžių cistos – padidėję folikulai arba kiaušidžių cistos diagnozuojamos maždaug 12% pacienčių, naudojančių hormonines spirales. Didžioji dalis šių folikulų yra besimptomiai, tačiau kartais jie gali sukelti dubens skausmus arba lytiniai santykiai gali būti skausmingi. Daugeliu atvejų padidėję folikulai pradingsta savaime per 2–3 mėnesius. Chirurginis įsikišimas paprastai nėra būtinas. [20]

Kartais gali dingti (neapčiuopiamas) hormoninės spiralės siūlelis, kurį naudojant spiralę galima išimti. [21] Tada gydytojui tenka taikyti kitus metodus, kad būtų galima išimti hormoninę spiralę. [22] Kai tai nepavyksta, ultragarso tyrimas gali padėti išsiaiškinti, kokioje padėtyje yra spiralė, ar ji nekelia grėsmės sveikatai.

Kontraindikacijos

Hormoninės spiralės negali naudoti moterys:

Kurios yra nėščios arba yra įtarimų, kad jos galėtų būti nėščios;
Kurioms yra patologinis kraujavimas iš makšties, kurio priežastis nėra išaiškinta;
Kurios serga negydytu gimdos kaklelio arba gimdos vėžiu;
Kurios serga krūties vėžiu arba yra įtarimų, kad jos galėtų sirgti;
Kurios turi konkrečių nukrypimų, susijusių su gimda ir jos būkle;
Kurios sirgo kokiomis nors dubens uždegimo ligomis per paskutinius tris mėnesius;
Kurios sirgo lytiniu keliu plintančia liga, pavyzdžiui, gonorėja arba chlamidijomis, per paskutinius 3 mėnesius;
Kurios turi kepenų problemų arba serga kepenų ligomis.

Naudoti hormoninę spiralę nerekomenduojama moterims, kurioms įvyko persileidimas per antrąjį nėštumo trimestrą, paskutiniu keturių savaičių laikotarpiu. [23] Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, įstatyti hormoninę spiralę nerekomenduojama moterims, kurioms buvo padarytas medicininis abortas, bet dar nebuvo atliktas ultragarso tyrimas, patvirtinantis, kad abortas yra visiškai užbaigtas, ir kurioms dar nebuvo pirmųjų menstruacijų po aborto. Išsamų hormoninės spiralės kontraindikacijų sąrašą galima rasti šiose svetainėse: „WHO Medical Eligibility Criteria for Contraceptive Use“ ir „CDC United States Medical Eligibility Criteria for Contraceptive Use“. [24]

Hormoninė sudėtis ir išskyros

Hormoninė spiralė yra mažas, iš minkšto plastiko (polietileno) pagamintas T formos rėmelis, kurio sudėtyje yra hormono levonorgestrelio. Rėmelio vertikalioje dalyje, cilindrinės formos dozatoriaus sudėtyje yra šio hormono. Dozatorius yra padengtas specialia membrana, reguliuojančia tolygų šio hormono išsiskyrimą. [25] Mirena® išskiria 20 mikrogramų hormono per dieną vartojimo pradžioje, šis kiekis sumažėja iki 14 mikrogramų per dieną po 5 šios spiralės metų naudojimo. Fleree® (Jaydess®, Skyla®) vartojimo pradžioje išskiria 14 mikrogramų hormono per dieną, šis kiekis sumažėja iki 5 mikrogramų per dieną po 3 metų šios spiralės naudojimo. [26] Pavyzdžiui, geriamosios kontracepcijos priemonės (tabletės) sudėtyje gali turėti net 150 mikrogramų progestino levonorgestrelio. Hormoninė spiralė išskiria hormonus tiesiogiai į gimdą. Didžioji dalis šių hormonų ten ir lieka, į kraują patenka labai nedaug.

Įstatymas ir išėmimas

Hormoninę spiralę įstato panašiai kaip varinę spiralę ir tai gali atlikti to apmokytas gydytojas. Prieš hormoninės spiralės įstatymą gydytojas atlieka dubens ir gimdos formos bei būklės patikrinimus. Taip pat prieš įstatant hormoninę spiralę, turi būti atliekami lytinių keliu plintančių ligų tyrimai, ypač gonorėjos ir chlamidijų, nes dėl jų gali reikšmingai padidėti dubens infekcijos rizika įstačius spiralę.[28] Įstatant spiralę atveriamas gimdos kaklelis. Hormoninė spiralė įstatoma į gimdą naudojant siaurą įvedimo vamzdelį, komplektuotamą su spirale. Nailoniniai siūlai, už kurių vėliau išimama spiralė, paliekami taip, kad dalis jų būtų makštyje ir būtų galima apčiuopti. Procedūra užima keletą minučių. Jos metu gali būti juntamas skausmas, diskomfortas. Hormoninę spiralę išima taip pat tik kvalifikuotas gydytojas. Išėmus spiralę moters vaisingumas grįžta palyginti greitai.[29] Tyrimai rodo, kad po hormoninės spiralės išėmimo iki pastojimo vidutiniškai praeina trys mėnesiai. [30]

Veikimo mechanizmas

Pagrindinė hormoninės spiralės paskirtis – padėti išvengti galimo apvaisinimo. [31] [32] [33] [34]

Levonorgestrelio sudėtyje turinti spiralė pasižymi keliais kontraceptiniais poveikiais:

Ji sutirština gimdos kaklelio gleives;
Ji silpnina spermatozoidų gebėjimą išgyventi ir patekti iki kiaušialąstės [35];
Ji slopina endometriumo (gimdos gleivinės) išvešėjimą [36] [37];
Kai kuriais atvejais ji taip pat slopina ovuliaciją [38].

Įvairūs tyrimai rodo, kad naudojant hormoninę spiralę pirmiausia užkertamas kelias kiaušialąstės apvaisinimui, o ne įsitvirtinimui.

Istorija

Hormoninė spiralė buvo sukurta po spiralės, kurios sudėtyje yra vario, XX a. 60 ir 70-aisiais metais. [39] Amerikiečių gydytojas Antonijus Skomengas (Antonio Scommenga), dirbdamas Michaelo Rizo karo ligoninėje (Michael Reese Hospital) Čikagoje, pastebėjo į gimdą tiesiogiai įvesto progesterono poveikį. Naudodamasis šiomis žiniomis, suomių kilmės gydytojas Jouni Valteri Tapani Lukainenas (Jouni Valtteri Tapani Lukkainen) sukūrė T formos hormoninę spiralę, išskiriančią progesteroną. Šios hormoninės spiralės naudojimo laikas buvo trumpas (maždaug vieneri metai) ir ji niekada nebuvo populiari. Po šios nelabai sėkmingos pradžios daktaras Lukainenas sukūrė kitą hormoninę spiralę, kurios sudėtyje panaudotas progestinas levonorgestrelis. Šis hormonas pamažu išsiskiria per 5 metus – tai tapo hormoninės spiralės, kuri šiuo metu žinoma pavadinimu Mirena® [40], pagrindu. 2013 metais JAV kontracepcijos rinkoje pasirodė ir Skyla®, kuri išskiria mažesnę hormonų dozę, ir kurios veiksmingumas trunka 3 metus.[41] Nuo 2014 metų Skyla® galima įsigyti ir Europoje pavadinimu Jaydess® (Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje – Fleree®).

Šaltiniai

Winner, B; Peipert, JF; Zhao, Q; Buckel, C; Madden, T; Allsworth, JE; Secura, GM. (2012), "Effectiveness of Long-Acting Reversible Contraception", New England Journal of Medicine 366 (21): 1998–2007, doi:10.1056/NEJMoa1110855, PMID 22621627
Luis Bahamondes, M Valeria Bahamondes, Ilza Monteiro. (2008), "Levonorgestrel-releasing intrauterine system: uses and controversies.", Expert Review of Medical Devices 4: 437
Petta C, Ferriani R, Abrao M, Hassan D, Rosa E Silva J, Podgaec S, Bahamondes L (2005). "Randomized clinical trial of a levonorgestrel-releasing intrauterine system and a depot GnRH analogue for the treatment of chronic pelvic pain in women with endometriosis.". Hum Reprod 20 (7): 1993–8.
Mirena® product monograph.
Faundes A, Alvarez F, Brache V, Tejada A (1988). "The role of the levonorgestrel intrauterine device in the prevention and treatment of iron deficiency anemia during fertility regulation". Int J Gynaecol Obstet 26 (3): 429–33. doi:10.1016/0020-7292(88)90341-4. PMID 2900174.
Marjoribanks J, Lethaby A, Farquhar C (2006). "Surgery versus medical therapy for heavy menstrual bleeding.". In Marjoribanks, Jane. Cochrane Database Syst Rev (2): CD003855. doi:10.1002/14651858.CD003855.pub2. PMID 16625593
Centers for Disease Control and Prevention (2010), United States Medical Eligibility Criteria for Contraceptive Use
Sivin I, Stern J, Coutinho E, et al. (November 1991). "Prolonged intrauterine contraception: a seven-year randomized study of the levonorgestrel 20 mcg/day (LNg 20) and the Copper T380 Ag IUDS". Contraception 44 (5): 473–80. PMID 1797462.
Highlights of Prescribing Information (Report). 2013-01-09. http://www.accessdata.fda.gov/scripts/cder/drugsatfda/index.cfm?fuseaction=Search.Label_ApprovalHistory#apphist.
Bayer Pharmaceuticals.
Truitt S, Fraser A, Grimes D, Gallo M, Schulz K (2003). "Combined hormonal versus nonhormonal versus progestin-only contraception in lactation". In Lopez, Laureen M. Cochrane Database Syst Rev (2): CD003988. doi:10.1002/14651858.CD003988. PMID 12804497.
Hidalgo, M; Bahomondes, L; Perrottie, M; Diaz, J; Dantas-Monterio, C; Petta, CA. (2002), "Bleeding Patterns and clinical performance of the levonorgestrel-releasing intrauterine device (Mirena) up to two years", Contraception 65 (2): 129–132
McCarthy L (2006). "Levonorgestrel-Releasing Intrauterine System (Mirena) for Contraception". Am Fam Physician 73 (10): 1799–. Nuoroda tikrinta 2007-05-04.
Rönnerdag M, Odlind V (1999). "Health effects of long-term use of the intrauterine levonorgestrel-releasing system. A follow-up study over 12 years of continuous use". Acta Obstet Gynecol Scand 78 (8): 716–21. doi:10.1034/j.1600-0412.1999.780810.x. PMID 10468065.
Dean, Gillian; Schwarz, Eleanor Bimla (2011). "Intrauterine contraceptives (IUCs)". In Hatcher, Robert A.; Trussell, James; Nelson, Anita L.; Cates, Willard Jr.; Kowal, Deborah; Policar, Michael S. Contraceptive technology (20th revised ed.). New York: Ardent Media. pp. 147–191. ISBN 978-1-59708-004-0. ISSN 0091-9721. OCLC 781956734.p.150: Mechanism of action Although the precise mechanism of action is not known, currently available IUCs work primarily by preventing sperm from fertilizing ova.26 IUCs are not abortifacients: they do not interrupt an implanted pregnancy.27 Pregnancy is prevented by a combination of the "foreign body effect" of the plastic or metal frame and the specific action of the medication (copper or levonorgestrel) that is released. Exposure to a foreign body causes a sterile inflammatory reaction in the intrauterine environment that is toxic to sperm and ova and impairs implantation.28,29 The production of cytotoxic peptides and activation of enzymes lead to inhibition of sperm motility, reduced sperm capacitation and survival, and increased phagocytosis of sperm.30,31… The progestin in the LNg IUC enhances the contraceptive action of the device by thickening cervical mucus, suppressing the endometrium, and impairing sperm function. In addition, ovulation is often impaired as a result of systemic absorption of levonorgestrel.23 p. 162: Table 7-1. Myths and misconceptions about IUCs Myth: IUCs are abortifacients. Fact: IUCs prevent fertilization and are true contraceptives.
World Health Organization (1987), Mechanisms of action, safety and efficacy of intrauterine devices: technical report series 753., Geneva
FDA Medical Review pp. 3-4
Population Information Program, Johns Hopkins School of Public Health (1995), "IUDs–An Update", Population Reports XXII (5)
1. Grimes, DA (2000), "Intrauterine Device and upper-genital-tract infection", The Lancet 356: 1013–1019, doi:10.1016/S0140-6736(00)02699-4, PMID 11041414
Bahamondes L, Hidalgo M, Petta CA, Diaz J, Espejo-Arce X, Monteiro-Dantas C. (2003), "Enlarged ovarian follicles in users of a levonorgestrel-releasing intrauterine system and contraceptive implant", J. Reproduc. Med. 48 (8): 637–640
Nijhuis J, Schijf C, Eskes T (1985). "The lost IUD: don't look too far for it". Ned Tijdschr Geneeskd 129 (30): 1409–10. PMID 3900746 begin_of_the_skype_highlighting 3900746 end_of_the_skype_highlighting
Kaplan N (1976). "Letter: Lost IUD". Obstet Gynecol 47 (4): 508–9. PMID 1256735.
Planned Parenthood. July 2005. Archived from the original on 2006-10-12. Nuoroda tikrinta 2006-10-08.
"Intrauterine devices (IUDs)". Medical Eligibility Criteria for Contraceptive Use (4th ed.). Geneva: Reproductive Health and Research, WHO. ISBN 978 92 4 1563888.
Luukkainen, T. (1991), "Levonorgestrel-Releasing Intrauterine Device", Annals of the New York Academy of Sciences 262: 43–49
1. Römer, T.; Bühling, K. J. (2013). "Intrauterine hormonelle Kontrazeption". Gynäkologische Endokrinologie 11 (3): 188. doi:10.1007/s10304-012-0532-4.edit
FDA Medical Review p.6
Mohllajee, AP; Curtis, KM; Herbert, PB. (2006), "Does insertion and use of an intrauterine device increase the risk of pelvic inflammatory disease among women with sexually transmitted infection? A systematic review", Contraception 73 (2): 145–153
Mansour, D; Gemzell-Danielsson, K; Inki, Pirjo; Jensen, JT. (2011), "Fertility after discontinuation of contraception: a comprehensive review of the literature", Contraception 84 (5): 465–477
Randic, L; Vlasic, S; Matrljan, I; Waszak, C (1985), "Return to fertility after IUD removal for planned pregnancy", Contraception 32 (3): 253–259
Ortiz, María Elena; Croxatto, Horacio B. (June 2007). "Copper-T intrauterine device and levonorgestrel intrauterine system: biological bases of their mechanism of action". Contraception 75 (6 Suppl): S16‒S30. doi:10.1016/j.contraception.2007.01.020. PMID 17531610.p. S28: Conclusions Active substances released from the IUD or IUS, together with products derived from the inflammatory reaction present in the luminal fluids of the genital tract, are toxic for spermatozoa and oocytes, preventing the encounter of healthy gametes and the formation of viable embryos. The current data do not indicate that embryos are formed in IUD users at a rate comparable to that of nonusers. The common belief that the usual mechanism of action of IUDs in women is destruction of embryos in the uterus is not supported by empirical evidence. The bulk of the data indicate that interference with the reproductive process after fertilization has taken place is exceptional in the presence of a T-Cu or LNG-IUD and that the usual mechanism by which they prevent pregnancy in women is by preventing fertilization.
ESHRE Capri Workshop Group (May‒June 2008). "Intrauterine devices and intrauterine systems". Human Reproduction Update 14 (3): 197‒208. doi:10.1093/humupd/dmn003. PMID 18400840.p. 199: Mechanisms of action Thus, both clinical and experimental evidence suggests that IUDs can prevent and disrupt implantation. It is unlikely, however, that this is the main IUD mode of action, … The best evidence indicates that in IUD users it is unusual for embryos to reach the uterus. In conclusion, IUDs may exert their contraceptive action at different levels. Potentially, they interfere with sperm function and transport within the uterus and tubes. It is difficult to determine whether fertilization of the oocyte is impaired by these compromised sperm. There is sufficient evidence to suggest that IUDs can prevent and disrupt implantation. The extent to which this interference contributes to its contraceptive action is unknown. The data are scanty and the political consequences of resolving this issue interfere with comprehensive research. p. 205: Summary IUDs that release copper or levonorgestrel are extremely effective contraceptives... Both copper IUDs and levonorgestrel releasing IUSs may interfere with implantation, although this may not be the primary mechanism of action. The devices also create barriers to sperm transport and fertilization, and sensitive assays detect hCG in less than 1% of cycles, indicating that significant prevention must occur before the stage of implantation.
Speroff, Leon; Darney, Philip D. (2011). "Intrauterine contraception". A clinical guide for contraception (5th ed.). Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins. pp. 239–280. ISBN 978-1-60831-610-6.pp. 246–247: Mechanism of action The contraceptive action of all IUDs is mainly in the intrauterine cavity. Ovulation is not affected, and the IUD is not an abortifacient.58–60 It is currently believed that the mechanism of action for IUDs is the production of an intrauterine environment that is spermicidal. Nonmedicated IUDs depend for contraception on the general reaction of the uterus to a foreign body. It is believed that this reaction, a sterile inflammatory response, produces tissue injury of a minor degree but sufficient enough to be spermicidal. Very few, if any, sperm reach the ovum in the fallopian tube. The progestin-releasing IUD adds the endometrial action of the progestin to the foreign body reaction. The endometrium becomes decidualized with atrophy of the glands.65 The progestin IUD probably has two mechanisms of action: inhibition of implantation and inhibition of sperm capacitation, penetration, and survival.
Jensen, Jeffrey T.; Mishell, Daniel R. Jr. (2012). "Family planning: contraception, sterilization, and pregnancy termination". In Lentz, Gretchen M.; Lobo, Rogerio A.; Gershenson, David M.; Katz, Vern L. Comprehensive gynecology. Philadelphia: Mosby Elsevier. pp. 215–272. ISBN 978-0-323-06986-1.p. 259: Intrauterine devices Mechanisms of action The common belief that the usual mechanism of action of IUDs in women is destruction of embryos in the uterus is not supported by empirical evidence... Because concern over mechanism of action represents a barrier to acceptance of this important and highly effective method for some women and some clinicians, it is important to point out that there is no evidence to suggest that the mechanism of action of IUDs is abortifacient. The LNG-IUS, like the copper device, has a very low ectopic pregnancy rate. Therefore, fertilization does not occur and its main mechanism of action is also preconceptual. Less inflammation occurs within the uterus of LNG-IUS users, but the potent progestin effect thickens cervical mucus to impede sperm penetration and access to the upper genital track. Although the LNG-IUS also produces a thin, inactive endometrium, there is no evidence to suggest that this will prevent implantation, and the device should not be used for emergency contraception.
Munuce, MJ; Nascimento, JAA; Rosano, G; Faundes, A; Bahamondes, L (2006), "Does of levonorgestrel comparable to that delivered by levonorgestrel-releasing uterine system can modify the in vitro expression of zona binding sites of human spermatozoa", Contraception 73 (1): 97–101
Silverberg, SG; Haukkamaa, M; Arko, H, Nilsson, CG; Luukkainen, T (1986), "Endometrial morphology during long-term use of levonorgestrel-releasing intrauterine devices", Int. J. Gynecol. Pathol. 5 (3): 235–241
Guttinger, A; Critchley, HO (2007), "Endometrial effects of intrauterine levonorgestrel", Contraception 75 (6 Suppl.): S93–S98
Sivin, I; Schmidt, F. (1987), "Effectivenss of IUDs: a review", Contraception 36: 55–84
Thiery, M (1997), "Pioneers of the intrauterine device", The European Journal of Contraception and Reproductive Healthcare 2 (1): 15–23
Thiery, M (2000), "Intrauterine contraception: from silver ring to intrauterine implant", European Journal of Obstetrics & Gynecology and Reproductive Biology 90: 145–152
FDA drug approval for Skyla®.