Ion Antonescu
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jonas Viktoras Antonesku rumun. Ion Victor Antonescu | |
---|---|
Rumunijos kondukatorius | |
180 | |
Gimė | 1882 m. birželio 15 d. Piteštis, Rumunija |
Mirė | 1946 m. birželio 1 d. (63 metai) Žilava, Rumunija |
Tautybė | rumunas |
Sutuoktinis (-ė) | Marija Antonesku |
Religija | Rumunijos stačiatikis |
Rumunijos kondukatorius | |
Vadovavo | 1940 m. rugsėjo 6 d. - 1944 m. rugpjūčio 23 d. (3 metai) |
Ankstesnis | Karolis II Rumunas (kaip Rumunijos karalius) |
Vėlesnis | nėra |
Rumunijos ministras pirmininkas | |
Vadovavo | 1940 m. rugsėjo 5 d. - 1944 m. rugpjūčio 23 d. (3 metai) |
Ankstesnis | Ionas Gigurtu |
Vėlesnis | Konstantinas Sanatesku |
Pareigos | kareivis, maršalas |
Partija | jokios* |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Ion Antonescu |
*1940-41 m. formaliai buvo Geležinės gvardijos sąjungininkas |
Jonas Antonesku (rumun. Ion Victor Antonescu; 1882 m. birželio 15 d. – 1946 m. birželio 1 d.) – rumunų karininkas, valdęs Rumuniją antrojo pasaulinio karo metais, vėliau nuteistas už karo nusikaltimus. Antonesku, Rumunijos Armijos karininkas pagarsėjo 1907 m. valstiečių sukilime ir pirmojo pasaulinio karo metais. Tarpukariu simpatizavo antisemitinėms fašistinėms Nacionalinei krikščionių partijai ir Geležinei gvardijai. Buvo karinis atašė Prancūzijai, vėliau – generalinio štabo vadas, Oktaviano Gogos kabinete trumpai ėjęs gynybos ministro pareigas. Vėlyvajame ketvirtajame dešimtmetyje dėl politinių pažiūrų karaliaus Karolio II įsakymu buvo sulaikytas, tačiau vėl iškilo 1940 m. politinės krizės metu ir kartu su Geležinės gvardijos lyderiu Horijumi Sima įkūrė Nacionalinę Legionierių Valstybę. Sudaręs aljansą su Nacistine Vokietija ir Ašimi bei užsitikrinęs Hitlerio paramą, 1941 m. legionierių sukilimo metu Geležinę gvardiją eliminavo. Buvo ne tik šalies ir vyriausybės vadovas, bet 1941-43 m. kartu ėjo ir užsienio reikalų ministro pareigas. Po Barbarosos operacijos, kurioje dalyvavo ir jau tuomet Ašiai priklausanti Rumunija (ir kurios metu Rumunija atgavo TSRS aneksuotas Besarabiją ir Šiaurės Bukoviną) jis tapo ir Rumunijos maršalu.
Antonesku nepriklausomai nuo sąjunginės Vokietijos vykdė Holokaustą – jo metu išžudyta 400 000 Besarabijos, Ukrainos ir Rumunijos žydų bei Rumunijos čigonų.