Irano architektūra

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Irano architektūra arba Persijos architektūra – iš Irano kilusi architektūra, turinti daugiau nei 7000 metų tradicijas ir paplitusi po pasaulį nuo Turkijos iki Indijos, nuo Kinijos iki Zanzibaro. Persiška architektūra apima pastatus nuo valstiečių būstų ir arbatos namų iki didžiausių ir įspūdingiausių statinių pasaulyje.

Nasiro al Mulko mečetės interjeras, Širazas

Bruožai

redaguoti

Irano architektūra atskleidžia didelę įvairovę, tiek struktūrinę, tiek estetinę, išvystytą remiantis tradicijomis ir tūkstantmečių patirtimi. Svarbiausi šios architektūrinės tradicijos bruožai yra skliautai ir kupolai, suteikiantys sofistikuotą grožio, estetikos, didingumo vaizdinį.

Nors Persija dažnai buvo užkariaujama, padalijama, niokojama, ji sugebėjo išsaugoti bendrą, su niekuo nesumaišomą ir unikalią stilistiką. Irano architektūroje visad skiriamas dėmesys kokybei ir grožiui, net karavansarajai, parkų paviljonai statomi ir dekoruojami taip, kad atitiktų tradicines persų estetikos normas.

Išskiriami 6 smulkesni Irano architektūros substiliai:

Statybinės medžiagos padiktavo architektūros stilistikos susiformavimą. Sunkūs moliai ir suslėgtas bei išdžiovintas purvas nuo seno buvo pagrindinės statybinės medžiagos Irane. Plastiškų medžiagų naudojimas suteikė daug improvizacinės laisvės vystant naujas architektūros formas. Irano architektūroje plačiai naudojama geometrinė simbolika, gausu grynų geometrinių formų: apskritimų, kvadratų, svarbi simetrija.

Irano architektūra pasižymi savo erdvės jausmu, sukuriamu naudojant paprastas bet masyvias formas. Labai būdingi aukštaarkiai portalai, gausus kolonų naudojimas. Sasandų laikais itin paplito gonbadai – cilindriški, smailiu kupolu statiniai, statyti kaip mauzoliejai, minaretai.

Istorija

redaguoti

Senovės Persija

redaguoti

Ikiislaminė Persijos architektūra išsivystė iš 3-4 tūkstančius metų Irano kalnyne gyvenusių tautų architektūros. Ji savo klestėjimo viršūnę pasiekė Achemenidų valdymo laikais, kuomet įkurti tokie miestai kaip Persepolis, Pasargadai, Sūsas. Jiems buv būdingi milžiniški, kolonomis paremti rūmai. Vėliau Partų ir Sasanidų laikais pradėti statyti masyvūs skliautiniai pastatai, dideli vientisi kupolai, išliko aukštų kolonų naudojimas.

Įspūdingiausias Senovės Persijos architektūros palikimas išlikęs Persepolyje, Ktesifone, Džirofte, Sialke, Pasargaduose, Firuzabade, Bame, Hatroje.

Islamo laikotarpis

redaguoti

Į Persiją atėjus islamui, senasis architektūros stilius pritaikytas prie islamiško pasaulėvaidžio ir atsiskleidė naujomis formomis statant mečetes, mauzoliejus. Pradėti naudoti naujai meniniai elementai: mozaika, vitražas, kaligrafija, veidrodinė puošyba, stukas. Tuo pačiu, klasikinė Sasanidų architektūra smarkiai paveikė visą islamo architektūrą.

XV-XVII a. laikomi persų architektūros aukso amžiumi. Tuo laikotarpiu pastatyta daugelis įspūdingiausių mečečių, mauzoliejų, karavansarajų, turgų (bazarų), tiltų, rūmų. Tuo laikotarpiu Isfahanas tapo svarbiausiu architektūros madų diktuotoju ir puikiausiu persų architektūros pavyzdžiu. Tuo pačiu, kiekviename Irano regione formavosi saviti, tik tam kraštui būdingi stiliai.

Šiuolaikinė architektūra

redaguoti

Šiuolaikinė persų archtektūra pradėjo formuotis XX a. pr., valdant Pehlevių dinastijai. Jai būdingos itin griežtos formos, monolitiškumas, tačiau yra ir senosios architektūros elementų. Persų įlankoje esančioje Kišo saloje statomas itin savitas futuristinis „Flower of the East“ kompleksas.

Už Irano ribų

redaguoti

Irano architektūra kaip viena iš islamo architektūros formų plačiai paplito už Irano ribų: Šiaurės Indijoje, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Turkijoje, Rytų Afrikoje. Irano architektai buvo gerai vertinami visame islamo pasaulyje ir kviečiami įvairių šalių valdovų statyti mečetes, rūmus, mauzoliejus. Žymiausi persiškos architektūros paminklai už Irano ribų yra Tadž Mahalas, Džamo minaretas, Humajuno kapavietė, Samarkando, Bucharos, Šahrisabzo senamiesčiai, Derbento tvirtovė, Chodžia Achmedo Jasavio mauzoliejus.

Persų architektūrai būdingi statiniai ir elementai

redaguoti
  NODES
iOS 4
os 42