Japonijos Konstitucija

Japonijos Konstitucija (jap. 日本国憲法 = Nihon-Koku Kenpō) – pagrindinis Japonijos įstatymas, priimtas 1946 m. lapkričio 3 d., įtvirtinantis valstybinę santvarką, parlamentinę sistemą, pagrindines žmogaus teises ir laisves. Japonijos Konstitucija įsigaliojo 1947 m. gegužės 3 d.

Pagal Konstituciją Japonijos imperatorius didelių konstitucinių galių neturi, tačiau yra valstybės ir žmonių vienybės simbolis, kuriam priskiriamas tik ceremonijų vaidmuo. Japonijos Konstitucija dar vadinama pacifistine, nes jos 9-ajame straipsnyje yra įtvirtinta, kad šalis atsisako teisės skelbti karą ar naudoti kariuomenę tarptautių ginčų sprendimui.^[1]

Istorija

Iki naujosios Konstitucijos priėmimo, Japonijoje galiojo 1889 metų Meidži Konstitucija. Pagal ją, imperatorius buvo didžiausią galią turintis asmuo, o kasdienius valstybės reikalus tvarkė parlamentas. Japonijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare, šalį užėmė junginės okupacinės pajėgos, vadovaujamos amerikiečių generolo Douglas MacArthur. Jo iniciatyva 1946 m. vasarį buvo suburtas specialus komitetas, atsakingas už pokarinės Japonijos Konstitucijos sukūrimą. Jame pagrindinį vaidmenį atliko amerikiečių atstovai, tarp narių nebuvo nė vieno japono.^[2]

MacArthur reikalavo, kad naujoji Konstitucija išlaikytų imperatoriaus instituciją, bet suteiktų jai tik simbolinį vaidmenį, o tekste būtų įrašytas teisės skelbti karą atsisakymas. Konstitucijos projektas buvo paruoštas vos per kelias savaites ir kovą perduotas svarstyti į parlamentą. Panašiu metu keli Japonijos politikai taip pat pateikė savo Konstitucijos variantą, didžia dalimi paremtą senąja Meidži Konstitucija, tačiau MacArthur jį atmetė, nes pakeitimai buvo pernelyg nežymūs. Po derybų Japonijos parlamentas galiausiai didele dauguma priėmė okupacinių pajėgų siūlomą Konstitucijos tekstą.^[3]

Per visą laiką nuo priėmimo Japonijos Konstitucija nebuvo nė karto pakeista, tačiau pastaruosius du dešimtmečius vyksta diskusijos dėl jos atnaujinimo būtinybės. Dėmesio sulaukia ne tik 9-tasis straipsnis, bet ir žmogaus teisių bei valdžios struktūros klausimai.

Struktūra

Imperatoriaus žodžiai

Konstituciją sudaro įžanga ir 103 straipsniai, suskirstyti į 11 skyrių.

I. Imperatorius (1–8 straipsniai)

II. Karo atsisakymas (9 straipsnis)

III. Žmogaus teisės ir pareigos (10–40 straipsniai)

IV. Parlamentas (41–64 straipsniai)

V. Kabinetas (65–75 straipsniai)

VI. Teismų sistema (76–82 straipsniai)

VII. Finansai (83–91 straipsniai)

VIII. Vietos savivalda (92–95 straipsniai)

IX. Pataisos (96 straipsnis)

X. Aukščiausiasis Įstatymas (97–99 straipsniai)

XI. Papildomos sąlygos (100–103 straipsniai).

Japonijos Konstitucijos tekstą sudaro apie 5000 žodžių.

Šaltiniai

↑ Japonijos Konstitucija anglų k.
↑ Glenn D. Hook, Gavan McCormack. Japan's contested Constitution: documents and analysis. Routledge, 2001, p. 4–5
↑ James Arthur Ainscow Stockwin. Dictionary of the Modern Politics of Japan. Routledge, 2003, p. 41–46

Taip pat skaitykite

Meidži Konstitucija

Nuorodos

Japonijos Konstitucijos tekstas Archyvuota kopija 2007-03-17 iš Wayback Machine projekto. (angl.)

[1] Japonijos Konstitucija anglų k.

[2] Glenn D. Hook, Gavan McCormack. Japan's contested Constitution: documents and analysis. Routledge, 2001, p. 4–5

[3] James Arthur Ainscow Stockwin. Dictionary of the Modern Politics of Japan. Routledge, 2003, p. 41–46

[1]

[2]

[3]