Karakumai
Karakumai turkm. Garagum, rus. Каракумы – 'juodasis smėlis') – dykuma Centrinėje Azijoje. Ji užima apie 70 procentų, arba 350 000 km² Turkmėnijos teritorijos. Karakumai driekiasi į rytus nuo Kaspijos jūros, Aralo jūra yra šiaurėje, o Amudarja ir Kyzylkumo dykuma šiaurės rytuose. Pietryčiuose remiasi į Karabilio ir Badchyzo aukštumas, pietuose – į Kopetdago priekalnes, vakaruose į Uzbojaus sausvagę.
Karakumai skirstomi į šiaurinius Užnugūzės Karakumus arba Užungūzės plynaukštę, Žemutinius (arba Vidurinius) Karakumus ir Pietryčių Karakumus. Šias dalis skiria Ungūzo įduba.
Karakumai susiklostė daugiausia iš senovinės Amudarjos vagos, tekėjusios iki Kaspijos jūros, suneštų nuogulų. Pietuose tokias nuogulas suklostė Murgabo ir Tedženo upės, ištekančios iš Hindukušo kalnų. Yra dideli gruntinio vandens telkiniai.
Vyrauja smėlynai, pietuose pereinantys į kauburynus. Yra barchanų, takyrų.[1]
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –2 °C šiaurėje iki 3 °C pietuose (absoliutusis minimumas atitinkamai –28 ir –16 °C), liepos – 30–32 °C (absoliutusis maksimumas 49 °C). Dideli (iki 50 °C) paros temperatūros svyravimai. Kritulių 60–150 mm per metus, pietuose iki 250 mm; daugiausia lyja kovą–balandį. Būna smėlio audrų.[2]
Gyvoji gamta
redaguotiPavasarį beveik visą dykumą (išskyrus barchanus) padengia efemerai ir efemeroidai (pvz., tulpės). Veši baltųjų ir juodųjų saksaūlų, akacijų sąžalynai, auga kulkšnės, efedros; upių slėniuose yra tuopų miškų, nendrynų, pelkių.
Būdingi gyvūnai: kiškis tolajus, džeiranas, korsakas.[3]
Gamta saugoma Repteko rezervate.
Ekonomika ir resursai
redaguotiMaro ir Tedženo oazės žinomos dėl savo medvilnės. Karakumų dykumoje yra Darvazos dujų krateriai. Teritorijoje yra gausūs naftos ir gamtinių dujų telkiniai, sieros santalkos. Auginamos avys, kupranugariai.
Dykumą kerta didžiausias drėkinimo kanalas pasaulyje – Karakumų kanalas. Kanalas, kurį pradėjo statyti 1954 m., yra 1375 km ilgio. Per metus juo prateka 13-20 km³ vandens.
Per dykumą nutiestas Transkaspijos geležinkelis ir Transkarakumų geležinkelis (nuo 2006 m.).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 197
- ↑ Karakumai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Rustamov, Anver K. (1994), „Ecology of Birds in the Karakum Desert“, Biogeography and Ecology of Turkmenistan, Monographiae Biologicae, vol. 72, Dordrecht: Springer Netherlands, pp. 247–263
