Knutas II Didysis

Knutas II Didysis (dan. Knud den Store, angl. Canute the Great, norv. Knut den Mektige, apie 997 m. – 1035 m. lapkričio 12 d. Šaftesburis, Anglija) – 1016–1035 m. Anglijos karalius, 1019–1035 m. Danijos karalius Knutas II ir 1028–1035 m. Norvegijos karalius.

Knutas II Didysis
Knutas II Didysis
Kniutlingai
Gimė	apie 997 m.
Mirė	1035 m. lapkričio 12 d. (~38 metai)
Palaidotas (-a)	Vinčesterio katedra
Tėvas	Svenas I Šakiabarzdis
Motina	Gunhilda
Sutuoktinis (-ė)	Elgifu iš Northemptono Ema Normandė
Vaikai	Svenas Knutsonas Haraldas I Kiškio Koja Knutas III Hartknutas Gunhilda
Danijos karalius
Valdė	1019 m. - 1035 m. (~16 metų)
Pirmtakas	Haraldas II
Įpėdinis	Knutas III Hardeknutas
Anglijos karalius
Valdė	1016 m. - 1035 m. (~19 metų)
Pirmtakas	Edmundas II Geležinšonis
Įpėdinis	Haraldas I Kiškio Koja
Norvegijos karalius Valdė 1028 m. - 1035 m. (~7 metai) Pirmtakas Olafas II Šventasis Įpėdinis Magnusas I Gerasis
Vikiteka	Knutas II Didysis

Biografija

Anglija, Danija, Norvegija Knuto valdymo metais

Kilęs iš Skjoldungų dinastijos, tėvas Svenas I Šakiabarzdis, motina Gunhilda.

Šeima

Pirmoji žmona Elfgifu iš Northemptono, antroji žmona – Ema Normandė. Vaikai:

• Svenas Knutsonas (1016–1035 m.), Norvegijos valdytojas
• Haroldas I Zuikiakojis (1015–1040 m.) Anglijos karalius
• Knutas III Hardeknutas (1018–1042 m.) Danijos karalius
• Gunhilda Danė (1020–1038 m.), jos vyras Šventosios Romos imperijos imperatorius Henrikas III.

Valdymas

Anglija prie Knuto

Knuto karstas Vinčesterio bažnyčioje

1013–1014 m. dalyvavo tėvo žygyje į Angliją. Po jo mirties grįžo į Daniją, kurios karaliumi tapo jo brolis Haraldas II. 1015 m. jis vėl puolė Angliją, po 1016 m. spalio mėn. pergalės prie Ašingtono sutartimi ją pasidalijo su Edmundu II Geležinšoniu, Knutui atiteko šiaurinė ir rytinė dalys. Konkurentui netrukus neaiškiomis aplinkybėmis mirus, užvaldė visą Angliją. Išmokėjęs laivynui Danų pinigus 1018 m. grąžino jį į Daniją, o pats liko Anglijoje.

Jo valdymas jo paties anksčiau nuniokotai šaliai buvo taikios plėtotės ir stabilumo laikotarpis. Knutas II Didysis skatino prekybą, anglų pirkliams tapo prieinama Baltija, daug aukojo Bažnyčiai ir vienuolynams. Po brolio mirties 1018 m. užėmė ir Danijos sostą, 1028 m. užvaldė Norvegiją, kurios siekė nuo 1020 m. Norvegijos vietininku iš pradžių paskyrė jarlą Hakoną Eriksoną, 1029 m. – sūnų Sveną ir jo motiną.

1027 m. kaip piligrimas nukeliavo į Romą, dalyvavo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Konrado II karūnavime, sutarė ištekinti dukrą už imperatoriaus sūnaus. Tuo pačiu buvo patvirtinta Danijos teisė į pietų Jutlandiją, anglų pirkliai atleisti nuo muitų. Dar prieš mirtį 1035 m. prarado Norvegiją, 1042 m. jo iš kelių šalių sukurta valstybė suiro.

Literatūra

• Politikens bog om danske monarker af Benito Scocozza, Politikens Forlag 1998. ISBN 87-567-5772-7
• Forte, A. Viking Empires (1st ed.), Cambridge, New York: Cambridge University Press, 2005 ISBN 0-521-82992-5
• Lawson, M. K. Cnut: England’s Viking King (2nd ed.), Stroud: Tempus, 2004 ISBN 0-7524-2964-7
• Sawyer, P. The Oxford Ils. History of the Vikings (1st ed.), Oxford, New York: Oxford University Press, 1997 ISBN 0-19-820526-0
• Swanton, Michael, The Anglo-Saxon Chronicle, New York: Routledge, 1996 ISBN 0-415-92129-5
• Trow, M. J. Cnut: Emperor of the North, Stroud: Sutton, 2005 ISBN 0-7509-3387-2